Šiandien nesu nusiteikusi daugiažodžiauti, nes pristatinėti aguonomis ir citrinomis gardintų keksiukų kaip ir nereikia. Amerikietiška klasikų klasika - visai kaip ir keksiukai su šilauogėmis/ mėlynėmis, apie kuriuos jau esu rašiusi anksčiau. Tiesa, auginti aguonas JAV fermeriams kur kas sudėtingiau negu šilauoges. Taip taip, tradiciniai virtuvei čia vėl grėsmę kelia narkotikų prevencija. Bet kol kas, ačiū Dievui, itin griežtai kontroliuojant ūkius, aguonos čia tebeauginamos, o kepiniai su jomis nėra uždrausti.
Nuotrauka Kristinos
Šie keksiukai priklauso muffins keksiukų rūšiai - t.y. jie didesni ir kasdieniškesni už mažus, šventiškus, kremo kepurėlėmis puoštus cupcakes. Kaip tik todėl citrininius-aguoninius keksiukus verta atsiminti, kai norisi ko nors saldaus ir gardaus čia ir dabar, prie popiečio arbatos puodelio. Ne taip seniai Indrė iš GP magijos pastebėjo, kad keksiukai, prieš kelerius metus Lietuvoje buvę ant bangos, dabar po truputį užleidžia pozicijas kitiems kepiniams. Anot Indrės, viena iš priežasčių, lėmusių keksiukų populiarumą ir madingumą, galėjo būti neseniai prekyboje pasirodžiusios gražios kepimo bei dekoravimo formelės; dabar, kai prie jų akis jau priprato, atsirado poreikis ieškoti ko nors naujo. Aš visiškai sutinku su Indre. Dar daugiau - prisipažįstu, kad kol kas nesu persirgusi keksiukams skirtų formelių liga. Dažnai, užtikusi kokių nors dailiai išmargintų popierinių krepšelių, susivilioju ir nusiperku, neturėdama aiškios vizijos, kada ir kaip juos panaudosiu. Antra vertus, keksiukų kepimo "įranga" labai praverčia, kaip prireikia greitai paruošiamo deserto beveik be progos.
Nuotrauka Kristinos
Bet šįkart visos šeimos mėgstamus citrininius-aguoninius keksiukus kepiau ne vien todėl, kad po ranka pasitaikė man patinkančios formelės :) Turėjau ir kitų sumetimų - pavyzdžiui, norėjau sunaudoti žiupsnį aguonų, likusių nuo virtinių su bulvių ir aguonų įdaru. O dar - įsitikinti, kaip pavyks iškepti keksiukus su saldžiu jogurtu. Mat ne per seniausia iš ponios Rasos buvau gavusi dovanų dosnų paketą Valio produktų, ir nekantravau šiek tiek paeksperimentuoti.
Keli žodžiai apie Valio produktus. Mane pasiekusiame siuntinyje buvo kefyras, kelių rūšių geriamas jogurtas (bananų, miško uogų ir tropinių vaisių skonio), glotnučiai (tirštas jogurto gėrimas su įvairiausių šviežių vaisių gabaliukais) ir pusryčiams skirti javainių jogurtai. Visi produktai buvo labai skanūs - mūsų skoniui tinkamo tirštumo, saldumo ir kvapnumo. Gal tik javainių jogurtuose man norėjosi kiek daugiau "tirščių", bet šitą dalyką galima lengvai kompensuoti nuosavų dribsnių šaukštu - ne veltui jogurtas su šaltalankiais, linų sėmenimis ir saulėgrąžomis tapo mano favoritu. Vyras ir sūnus visų rūšių jogurtus gėrė ir valgė apsilaižydami, o kai po poros dienų užsiminiau, kad šiek tiek paliktų kepiniams, pusiau juokais, pusiau rimtai, pareiškė: "O tu parašyk, kad buvo taip skanu, jog kepiniams nebeliko!"
Nepaisant namiškių pašmaikštavimų, dalį Valio dovanų vis dėlto spėjau panaudoti virtuvėje. Antai geriamą jogurtą su miško uogomis pyliau į citrininių-aguoninių keksiukų tešlą. Šiaip jau, peržiūrėdami šių keksiukų receptūras, ingredientų sąraše 9 atvejais ir 10 pamatysite, kad į jų tešlą rekomenduojama pilti pasukas. Taigi, ilgą laiką aš citrininius-aguoninius keksiukus kepdavau tik su pasukomis, o jeigu jų nebūdavo namuose, arba žingsniuodavau į parduotuvę, arba nuspręsdavau, kad gaminsiu kitos rūšies desertą. Bet ne per seniausia susigundžiau receptu, kuris leido pasukas keisti kitu rauginto pieno produktu - tarkime, natūraliu arba vaniliniu jogurtu. Man tarsi akys atsivėrė: juk išties, nėra taip svarbu, ar šiam reikalui naudosite pasukas, ar kefyrą, ar jogurtą - svarbiausia, kad produkte būtų rūgšties sodai nugesinti. Jeigu jogurtas labai saldus, manau, galima jį truputį parūgštinti šaukšteliu citrinos sulčių. Be to, nepakenktų šiek tiek riebalų - juk nenorime, kad keksiukai būtų sausi ir sprangūs. Dėl šios priežasties nerekomenduočiau pieno produktų su 0% riebalų - arba juos reikėtų maišyti su riebesniais pieno produktais. Aš šįkart geriamą miško uogų jogurtą sumaišiau su 1 v.š. grietinės. Kaip tai paveikė keksiukų skonį, lyginant su tais, kuriuos kepdavau su pasukomis? Niekaip, o jeigu ir paveikė, tai į gerąją pusę. Kepiniai buvo minkšti, purūs ir gardūs. Vargu ar kas nors sugebėtų atskirti, jog jie kepti su jogurtu, o ne su pasukomis. Žodžiu, šis pavykęs eksperimentas man buvo naudinga patirtis - tikiuosi, kad bus ir jums :)
Nuotrauka Kristinos
Lemon Poppyseed Muffins - citrininiai-aguoniniai keksiukai
Ingredientai: (priklausomai nuo formelių dydžio, išeis 12-15 keksiukų)
2 puodeliai (1 puodelis - 250 ml) kvietinių miltų
2 v.š. aguonų
1¼ a.š. kepimo miltelių
¼ a.š. sodos
2 kiaušiniai*
1 puodelis cukraus
½ a.š. druskos
8 v.š. (115 g) kambario temperatūros sviesto
1 citrinos nutarkuota žievelė
Keli lašai vanilės ekstrakto arba žiupsnelis Burbono vanilės
1 puodelis pasirinkto rauginto pieno produkto (pasukų, kefyro, jogurto, grietinės - aš naudojau geriamą Valio jogurtą su miško uogomis, sumaišytą su 1 v.š. grietinės; daugiau apie tai žr. pastabą aukščiau)
Glaistui:
½ puodelio cukraus pudros
3-4 v.š. citrinos sulčių
- Orkaitę įkaitinkite iki 180ºC. Į keksiukų formeles sudėkite popierinius krepšelius.
- Viename dubenėlyje sumaišykite persijotus miltus, aguonas, kepimo miltelius, sodą ir, jeigu naudojate, Burbono vanilę.
- Kitame dubenyje sviestą išsukite su cukrumi ir druska**, kol masė taps puri ir šiek tiek pašviesės. Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išsukdami tešlą. Masę pagardinkite tarkuota citrinos žievele, jeigu naudojate, įlašinkite vanilės ekstrakto. Per du kartus įmaišykite sausus ingredientus ir pasirinktą rauginto pieno produktą. Tešla turėtų būti vientisa, be gumuliukų, bet stenkitės jos neperplakti ir nepermaišyti.
- Sudėkite tešlą į keksiukų formeles - ji neturėtų užimti daugiau negu ⅔ formelės tūrio. Dėkite į orkaitę ir kepkite apie 20 min., arba kol keksiukai gražiai pakils, parus, o jų paviršius įtrūks. Jeigu nesate tikri, ar keksiukai iškepę, į jų centrą įsmeikite medinį pagaliuką - jeigu keksiukai iškepę, ištrauktas jis bus švarus, neapsivėlęs tešla.
- Iškepusius keksiukus 5-10 min vėsinkite kepimo formelėje, paskui išimkite ir leiskite iki galo atvėsti ant grotelių.
- Kai keksiukai bus beveik atvėsę, pagaminkite glaistą: persijotą cukraus pudrą po truputį skieskite per tankų sietelį perkoštomis citrinos sultimis ir sukite, kol masė taps panaši į tirštą grietinę. Ant kiekvieno keksiuko centro dėkite maždaug po šaukštelį skysto glaisto ir leiskite jam pasiskirstyti. Jeigu norite, papuoškite aguonomis ir/ar tarkuota citrinos žievele - tą reikėtų daryti nedelsiant, nes glaistas greitai stingsta.
- Šie keksiukai gardžiausi ką tik iškepti, bet geri būna kelias dienas - jeigu tik tiek išlaukia :)
* Žiūrėkite, kad kiaušiniai būtų kambario temperatūros. Ką tik iš šaldytuvo ištraukti, šalti kiaušiniai ir netinkamos temperatūros sviestas (skystas, ką tik ištirpintas ant viryklės) - bene dažniausios priežastys, kodėl keksiukai prastai iškyla.
** Dauguma receptų rekomenduoja druską įmaišyti į tešlą drauge su sausais ingredientais. Man toks būdas nepasiteisina, nes visuomet naudoju rupią druską, ir sudėta paskutiniame etape, ji nespėja ištirpti bei gerai pasiskirstyti. Druską dedant į skystus ingredientus, ji ištirpsta, ir problemos dėl prasto pasiskirstymo nelieka.
** Dauguma receptų rekomenduoja druską įmaišyti į tešlą drauge su sausais ingredientais. Man toks būdas nepasiteisina, nes visuomet naudoju rupią druską, ir sudėta paskutiniame etape, ji nespėja ištirpti bei gerai pasiskirstyti. Druską dedant į skystus ingredientus, ji ištirpsta, ir problemos dėl prasto pasiskirstymo nelieka.
Nuotrauka Kristinos
Svarbiausias recepto šaltinis čia.
Manau recepte yra klaida. Ar 500 g miltų ne per daug 15-likai keksiukų?
AtsakytiPanaikintiPer vėlai pastebėjau, darydama tešlą... :(
Sveiki, recepte nurodyta miltų kiekis, o ne svoris - 2 amerikietiški puodeliai (iš viso 500 ml, kiekvienas po 250, o labai tiksliai - po 237 ml) miltų svers apie 250 g. Vienintelė išeitis dabar - padvigubinti kitų ingredientų kiekį ir išsikepti dvigubai daugiau keksiukų, nes ko gero tešla su 500 g miltų išėjo akmeninė :(
PanaikintiTaip, teko taisyti padėtį, kad tešla nebūtų "akmeninė" :) Miltų kiekį ml palaikiau g... Dėkoju už išsamų paaiškinimą :)
AtsakytiPanaikintiYra ir man pasitaikę tokių atvejų, apmaudu, bet nuo žmogiškų klaidų, deja, niekas nėra apsaugotas. Tikiuosi, keksiukai vis tiek išėjo valgomi, nors žinau, kad sumaišius produktų sudėjimo eiliškumą, kepinio kokybė nukenčia. Savaitgalį kelis kartus vis pagaudavau save galvojant, kaip ten Jums su tais keksiukais baigėsi.... Iš visos širdies dalinuosi receptais, todėl labai pergyvenu, kai skaitytojams nepasiseka pagal juos pagaminti pasirinkto patiekalo. Ir, žinoma, labai džiaugiuosi, kai pasiseka :)
PanaikintiJau seniai ruosiausi isbandyti siuos keksiukus (juos kepiau su raugintomis pasukomis),nes esu kepusi pagal panasu recepta,bet keksiukai nesigavo tokie,kokiu noreciau. Labai dziaugiuosi,kad jusu receptas pateisino lukescius (kaip,beje,daugelis isbandytu receptu jusu bloge). Nuo siol naudosiu si recepta,kai namuose ir vel uzsiliks raugintu pieno produktu.
AtsakytiPanaikintiSveiki, labai džiaugiuosi girdėdama, kad turiu tokių ištikimų, o svarbiausia - gaminančių skaitytojų, ačiū! Man didelis malonumas girdėti, jog receptai praverčia. Ir koks sutapimas - šiuos keksiukus, po ilgokos pertraukos, vakar ir aš pati kepiau sodo šventei. Jau buvau primiršusi, kokie jie puikūs, bet mano svečiai, pasirodo, kuo puikiausia prisiminė - keksiukai dingo kone akimirksniu :)
PanaikintiAkmeniniai keksiukai gavosi.gaila laiko ir produktu.
AtsakytiPanaikintiNesuprantu ar sunku rasyti gramais o ne puodeliais.Iki galo neisdirbtas receptas.
Labas vakaras, labai gaila, kad Jums nepasisekė su kepiniais. Recepte dažnai rašau produktų kiekius puodeliais (ir nurodau mililitrus), nes yra daug žmonių, kurie namuose neturi svarstyklių, todėl prašo nerašyti gramais. Beje, atsakydama į patį pirmą komentarą po receptu esu parašiusi, kad 2 standartiniai matavimo puodeliai miltų iš viso sveria 250 g. Aš suprantu, kad Jums apmaudu, bet kepinių receptus reikia ne tiktai teisingai užrašyti, o ir atidžiai skaityti, be to, tiksliai laikytis instrukcijų. Patikėkite, receptas puikus ir patikrintas laiko, sėkmingai juo naudojuosi dauybę metų, tik reikia atsiminti, kad 500 ml miltų - tai toli gražu ne 500 g miltų, produktų kiekis ir svoris kartais labai stipriai skiriasi.
Panaikinti