Varškės keksas su šokolado lašeliais

Aš dar atsimenu laikus, kai žodis supermama neturėjo jokios neigiamos konotacijos. Taip buvo vadinamos mamos, sėkmingai derinančios motinystę su karjera, buities darbais, sportu ir pramogomis. Dabar žodis supermama vartojamas įvairiausiomis reikšmėmis - dažniausia taip, kad, mano manymu, turėtų būti rašomas kabutėse. Supermamomis vadinamos fyfos, kurių didžiausias gyvenimo rūpestis - tobulas manikiūras, ir kurių žviegiantys, viską siaubiantys vaikai aplinkinius varo iš proto (tingėjimą ir/ar nemokėjimą juos auklėti tokios moterys pateisina vaiko teisėmis augti nevaržomam jokių taisyklų). Supermamomis vadinamos padidinto jautrumo natūralistės, kovojančios už žaliavalgystę, Amazonės miškų išsaugojimą, graužikų bei vabzdžių teises - ir, žinoma, prieš automobilius, skiepus, sauskelnes, plaukų dažus, putojantį muilą ir kitas tikras ar įsivaizduojamas civilizacijos negandas. Supermamomis vadinamos poniutės, kurios yra įsitikinusios, kas jos - pačios gražiausios, jų vyrai - daugiausia uždirbantys, o vaikai - genijai, todėl visai šeimai nėra jokio reikalo su kuo nors skaitytis, mat bendrauti su 99,9% žmonijos - išvis ne lygis. Žodžiu, šiais laikais supermama (arba "supermama") reiškia visai ne tą patį, ką reiškė prieš dešimtmetį.

Gal iš pirmo žvilgsnio to ir nepastebime, bet pasikeitusios žodžių reikšmės turi tiesioginį poveikį mūsų elgesiui. Kažkada užsukti į supermamų forumą buvo visai natūralu, o dabar garsiai pasakyti, kad priklausai šiai virtualiai bendruomenei - tai vos ne viešai paskelbti, jog esi kvaiša. Daug kas ir nesako, nors prireikus informacijos apie rūpestingiausius vaikų gydytojus, patvariausią buitinę techniką ar įspūdingiausius atostogų maršrutus vis tiek (neva tai slapčia :) čia užsuka - ir tai pasakytina ne tik apie moteris, bet ir apie vyrus. Tačiau aš nesu linkusi prisidėti prie šio spektaklio ir neketinu slėpti, jog į supermamų forumą žiūriu pozityviai. Ten rasti patarimai man yra ne kartą pagelbėję įvairiose situacijose, ypač anksčiau, kai dar tik pradėjau savarankišką gyvenimą. Na, o kalbant apie kulinariją, turiu prisipažinti, kad supermamų forumas man irgi padarė nemenką įtaką - tai buvo savotiškas atspirties taškas suvokiant, kad valgio gaminimas gali būti ne tik varginanti prievolė, o ir eksperimentų bei kūrybos sfera.

Nuotrauka Kristinos

Anuomet, studijų metais, gamindavau žymiai mažiau negu dabar, todėl ir supermamų forume rastų receptų, lyginant su kitomis skaitytojomis, išbandydavau ne per daugiausia. Vis dėlto keletas jų buvo išties puikūs - tokie puikūs, kad naudojuosi jais iki šiol. Vienas iš jų - šiandieninis keksas. Kadaise jo receptą supermamų forume buvo paskelbusi Sonatina, ir man jis tapo tikru atradimu. Kepdavau jį dažnai įvairiomis progomis, ir jis visuomet turėdavo pasisekimą. Paskui buvo kelerių metų etapas, kai šį keksą beveik pamiršau, o kai jį vėl sugalvojau išsikepti, supratau, jog recepto nebeturiu: forumo turinys buvo pašalintas kaip pasenęs ir nebeaktualus, o užrašyto/ atspausdinto recepto tarp savo popierių neradau. Asmeniniame Sonatinos tinklaraštyje recepto irgi nebuvo. Laimei, internete aptikau receptūrą, kuri, kiek siekė mano atmintis, atitiko Sonatinos kekso receptūrą, o vėliau pati Sonatina laiškelyje patvirtino, kad taip ir yra (Sonatina, dar kartą širdingai ačiū!). Žodžiu, su visokiais nuotykiais vaškės keksas, pagardintas šokoladu, grįžo į mūsų namus. Kadangi rašydama apie Vaivos močiutės varškės keksą žadėjau, kad pasidalinsiu savo mėgstamu varškės kekso su šokoladu receptu, dabar taip ir darau. Gal dalis mano skaitytojų jau seniai atrado šį kepinį, bet jeigu neatrado... jeigu neatrado, tuomet primygtinai siūlau atrasti :)

Nuotrauka Kristinos

Kadangi į mano virtuvę šis keksas atėjo iš lietuviškų šaltinių, aš jį priskyriau lietuviškiems patiekalams, nors kai kurie dalykai byloja apie užsienietišką, tiksliau, amerikietišką kepinio kilmę. Mat 110 g sviesto greičiausia konvertuota iš 1 stick butter, 60 ml pieno - 1/4 cup milk ir pan. Nenustebčiau, jog varškė čia irgi reiškia cream cheese arba ricotta. Na, bet kol neturiu jokių patikimesnių įrodymų, tebūnie tai lietuviškas kepinys. Juo labiau, kad kepamas su vietiniais produktais, šis keksas išties visai sulietuviškėja.

Nuotrauka Kristinos

Tačiau svarbiausia, jog šis keksas labai gero skonio ir tekstūros: drėgnas, purus, ne per daug riebus, ne per daug saldus (net įdėjus nemažą kiekį šokolado!). Didžiausia iššūkis - sulaukti, kol keksas atvės, nes atvėsusį jį ne tik galima žymiai gražiau atpjauti, bet ir pasimėgauti išryškėjusiais varškės bei šokolado skoniais. Štai kodėl patarčiau keksą kepti iš vakaro, o ragauti kitą dieną.

Kai dėl ingredientų, tai sudėtingiausias reikalas - rasti mažų šokolado lašelių, kurie kekse gražiai pasiskirstytų. Vasarą buvau jų parsivežusi iš Lenkijos, o kai šie baigėsi - įsigijau itališkų iš Delonos. Kažkaip kitur jų man nepavyko aptikti, bet jeigu jūs žinote, išduokite geras vieteles :) Žinoma, galima mažais gabaliukais sulaužyti/ sutrupinti ir paprasto šokolado plytelę, tik tuomet bus kiek daugiau darbo, o kekso pjūvis atrodys šiek tiek kitaip. Bet skoniui tai, žinoma, nepakenks. Ir dar: nepatingėkite pasiruošti riešutų, cukraus ir cinamono mišinio, kuriuo siūloma papuošti keksą. Pirmiausia, tokia kekso plutelė atrodo originaliai, dailiai ir labai žiemiškai, antra, ji būna maloniai traški ir puikiai kontrastuoja su drėgnu kekso vidumi. Žodžiu, visapusiškas gėris, suteikiantis keksui išskirtinumo. Tad belieka pasiraitoti rankoves, ar ne ?:)

Nuotrauka Kristinos

Varškės keksas su šokolado lašeliais

Ingredientai:

110 g kambario temperatūros sviesto (ir dar šiek tiek kepimo formai patepti)

250 ml cukraus

2 kiaušiniai

220 g varškės (labiausia tiktų riebi, kreminė)

60 ml pieno

Žiupsnelis Burbono vanilės arba keli lašai vanilės ekstrakto 

280 g kvietinių miltų (ir dar šiek tiek kepimo formai pabarstyti; aš naudoju 405D miltus)

1½ a.š. kepimo miltelių

¼ a.š. druskos

160-200 g šokolado lašelių arba laužyto šokolado gabaliukų

Plutelei:

2-3 v.š. cukraus

1 a.š. cinamono

2-3 v.š. smulkintų riešutų (aš naudoju lazdyno riešutus)

1. Sviestą išsukite su cukrumi, kol masė taps puri. Po vieną įmuškite kiaušinius, kaskart gerai išsukdami. Sudėkite varškę (jeigu ji rupi, pertrinkite per sietelį, kad būtų vientisa, nes kepant neištrinti varškės gabaliukai sukietėja ir sugadina kekso tekstūrą), supilkite pieną, masę pagardinkite vanile. Dar kartą gerai išsukite. 
2. Į atskirą dubenį persijokite miltus ir sumaišykite juos su kepimo milteliais bei druska. Sausus ingredientus mentele įmaišykite į sviesto ir varškės masę. Suberkite šokoladą ir dar kartą išmaišykite, kad šokoladas daugmaž tolygiai pasiskirstytų tešloje.
3. Tešlą sukrėskite į pailgą kekso formą, išteptą sviestu ir pabarstytą miltais (aš jos dugną papildomai visuomet iškloju kepimo popieriumi). Tešlą išlyginkite ir pabarstykite cukraus, cinamono ir riešutų mišiniu - sluoksnelis bus gana storas, taip ir turi būti.* 
4. Keksą dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 180ºC ir kepkite apie 1 val., arba kol keksas gražiai paliks, sutvirtės, parus, o į jo centrą įsmeigtas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus švarus, neaplipęs tešla (gali būti nebent šokoladuotas :). 
5. Iš orkaitės ištrauktą keksą apie 15-20 min. vėsinkite formoje, vėliau išimkite (jeigu reikia, prieš tai plonu peiliu apveskite aplink kekso kraštus) ir baikite vėsinti ant grotelių. Keksas gražiausia pjaustosi ir būna geriausio skonio tuomet, kai visiškai atvėsta. 
6. Keksas gardus būna kelias dienas. Kad neprarastų drėgmės, o pjūvio vieta neapdžiūtų, galite jį laikyti suvyniotą į maistinę plėvelę.

* Aš dažniausia apie 1 v.š. cukraus, cinamono ir riešutų mišinio pasilieku, ir ant kekso jį išberiu tuomet, kai jis įtrūksta, t.y. apibarstau kekso pjūvį. Barstyti reikia ne pačioje kepimo pabaigoje, o tuomet, kai keksas būna ką tik įtrūkęs, t.y. kol trūkis vis dar būna drėgnas. Paprastai tas atsitinka praėjus maždaug 40 min. nuo kepimo pradžios. Barstykite greitai ir ilgai nelaikykite atidarytų orkaitės durelių, nes jeigu iki galo neiškepęs keksas per daug atvės, jis gali sukristi.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltiniai: Sonatinos receptas supermamų forume (deja, nuoroda nebeveikia) ir šis puslapis.