Žalių agrastų uogienė

Įsibėgėjant vasarai, man darosi vis sunkiau ir sunkiau susikaupti, kad paruoščiau padorų įrašą. Tad artimiausiu metu galite tikėtis, jog dažnais ir ilgais tekstais jūsų nevarginsiu :) O dabar - trumpa rekomendacija, ką nuveikti su žaliais agrastais, jeigu tokių turite ir nuogąstaujate, jog jų derlius nueis vėjais. Kol nenužydėjo šeivamedžiai, iš žalių agrastų virkite kvapnią, žalią uogienę!

Nuotrauka Kristinos

Žali agrastai ir šeivamedžių žiedai - tai tokia pat klasika kaip braškės su grietinėle arba šparagai su olandišku padažu. Šį derinį ypač mėgsta britai ir airiai, išpopuliarinę jį toli už savo salų ribų. Kažkada jau esu rašiusi apie gooseberry fool - agrastais gardintą plaktą grietinėlę, aromatizuotą šeivamedžio žiedais. Bet tai tik lašas jūroje. Egzistuoja šimtai, jei ne tūkstančiai receptų, kuriuose skamba agrastų ir šeivamedžio žiedų duetas - pradedant kompotais, baigiant įmantriausiais tortais. Žalių agrastų uogienė, aromatizuota šeivamedžio žiedais, priklauso tradiciniams birželio mėnesio gardėsiams, kur abu ingredientai atsiskleidžia visu gražumu ir gardumu.

Nuotrauka Kristinos

Kiek man teko susidurti, Lietuvoje agrastai skinami tuomet, kai gerai nunoksta ir tampa saldūs. Tai pasiteisina, jeigu mėgstate valgyti šviežias, termiškai neapdorotas uogas. Tačiau jeigu susiruošėte agrastus virti, turėsite bėdos. Mat uogienę vis tiek reikės saldinti (nuo karščio net nunokusios uogos tampa rūgščios), o tamsios, kietos sėklos patinka retam valgytojui. Todėl, mano nuomone, iš nunokusių agrastų geriau jau gaminti agrastų drebučius, kuriuose nėra nei kietų sėklų, nei uogų žievelių. Nunokusių agrastų drebučiai būna malonaus skonio, skaidrūs, gražios raudonos spalvos ir visaip kitaip geri. Tačiau jų konsistencija, vaizdas ir skonis, žinoma, labai skiriasi nuo žalių agrastų uogienės.

Žalių, nenunokusių agrastų sėklos dar visai mažos ir minkštos, odelė plona. Uogose gausu pektino, todėl uogienė greitai suverda į tirštą, gelsvai žalios spalvos džemą. Kadangi agrastų kvapas neišraiškingas, į verdamą uogienę paprastai dedami keli šeivamedžio žiedynai - tam, kad ji būtų aromatizuota. Vėliau šeivamedžio žiedų kekės išimamos, tačiau jeigu vienas kitas žiedelis liko uogienėje - ne problema, jie tikrai nesugadins nei uogienės skonio, nei jos tekstūros.

Nuotrauka Kristinos

Dauguma angliškų receptų žalių agrastų džemą rekomenduoja virti iš kelių kilogramų žaliavos, t.y. prisiruošti nemažai uogienės atsargų žiemai. Gal tai ir gera mintis, jeigu jūs agrastaus mėgstate labiau negu bet kokias kitokias uogas. Arba jeigu ketinate uogienę supilstyti į mažus stiklainėlius, papuošti dailiomis etiketėmis ir, atėjus Šv. Kalėdoms, įteikti brangiems žmonėms tokias savo rankomis sukurtas dovanėles. Kitu atveju siūlyčiau ingredientų kiekius stipriai mažinti ir išsivirti nedidelį kiekį, tarkime, 500-750 ml stiklainį (arba 2-3 mažyčius stiklainiukus) uogienės. Gamindami nedidelį jos kiekį, užtruksite žymiai trumpiau dorodami uogas ir t.t., tačiau uogienės visiškai užteks porai kartų palepinti savo šeimą sezoniniu saldumynu. O gal net pavaišinti svečius. Tiesa, mes neturime tokios uogienių kultūros, kaip, pavyzdžiui, gruzinai, kurių namuose vaišinti svečią naminėmis uogienėmis - gero tono ženklas. Tačiau, patikėkite, apgalvotai ir išradingai patiekta, uogienė gali tapti puikiu ir netikėtu pusryčių, pavakarių ir netgi saldaus stalo akcentu.

Nuotrauka Kristinos

Žalių agrastų ir šeivamedžio žiedų uogienę britai bei airiai siūlo naudoti įvairiausiems tikslams. Ji gali būti tepama ant duonos ar pyrago riekės, patiekiama prie skonų, sūrių, paštetų ir t.t. Vasaros pradžioje agrastų džemu gana įprasta pertepti vadinamąjį Viktorijos pyragą (žr. kad ir šį receptą, kuriam naudojau rojaus obuoliukų ir šeivamedžio uogų džemą - pakeiskite jį agrastų ir šeivamedžio žiedų džemu ir turėsite jau nebe rudeninį, o birželio mėnesio pyragą). Mūsų šeima žalių agrastų uogienę skanavo vėlyviems pusryčiams, su šiltomis bandelėmis ir sviestu. Buvo nekasdieniška ir labai gardu.

Patarimas, jeigu nuspręstumėte pasekti mūsų pavyzdžiu: kepkite šias bandeles su mielėmis ir kepimo milteliais, kurios yra itin minkštos ir purios, tačiau reikalauja trumpo kildinimo. Aš atsikėliau valandėle anksčiau už kitus šeimos narius, užminkiau tešlą, iš šaldytuvo ištraukiau sviestą, kad suminkštėtų, ir užsiėmiau savais rytiniais reikalais - kava, dušu, laiškais ir t.t. Kai šeima susirinko virtuvėje, jų jau laukė šiltos bandelės ir, žinoma, iš vakaro išvirta žalių agrastų ir šeivamedžio žiedų uogienė. Beje, sviestas čia labai tinka, tad jo neignoruokite. Prieš porą dienų pasirodė pranešimai, jog šis produktas vėl brangs - panašu, jog sviestas po truputį tampa prabangos preke. Tad šventiškiems pusryčiams jis tikrai nepakenks :)

Nuotrauka Kristinos

Anot graikų, prireikė pačios Atėnės išminties ir gilaus žmonių tikėjimo, kad iš aitrių alyvmedžio uogų būtų išmoktas spausti nuostabaus skonio aliejus. Galbūt britai bei airiai tą patį pasakytų apie žalias, kietas ir labai rūgščias agrastų uogas. Tikėjimo čia tikrai prireiks, bet jeigu pasikliausite ilgų amžių patirtimi, jūsų virtuvėje įvyks mažytis stebuklas.

Nuotrauka Kristinos

Green Gooseberry Jam - žalių agrastų uogienė

Ingredientai: (išeis apie 500 ml uogienės)*

280 g žalių agrastų uogų

100 ml vandens

3-4 dideli šeivamedžio žiedynai

280 g cukraus

1. Agrastus perrinkite ir nudorokite, kad neliktų nei žalių, nei juodų "uodegėlių".
2. Uogas nuplaukite ir suberkite į puodą, geriausia storadugnį (aliuminiai indai netiks). Supikite vandenį, ant viršaus, koteliais į viršų, sudėkite šeivamedžio žiedynus. Virkite ant nedidelės ugnies, kol agrastai išteš, o maždaug trečdalis skysčio nugaruos. Didesnis uogų kiekis verdamas iki 30 min, mažesniam paprastai užtenka apie 15-20 min.
3. Kol verda uogos, pamatuokite reikiamą cukraus kiekį ir jį trumpai pašildykite (aš šildau orkaitėje, bet turbūt tiktų ir mikrobangų krosnelė).
4. Kai agrastai bus apvirę, išimkite ir išmeskite šeivamedžių žiedynus; jeigu vienas kitas žiedelis pateko į uogienę, nieko blogo nuo to neatsitiks :) Į uogienę suberkite pašildytą cukrų, išmaišykite ir virkite dar 5-10 min, kol cukrus visiškai ištirps, o uogienė bus norimo tirštumo. Atsiminkite, jog uogienė turi būti nukaista šiek tiek skystesnė, negu norėtųsi, mat vėsdama ji papildomai sutirštės.
5. Išvirtą uogienę supilstykite į švarius sausus stiklainius ir užsukite dangteliais.
6. Uogienė tamsioje, vėsioje vietoje gali stovėti nors ir iki ateinančio agrastų sezono, bet gardžiausia ją ragauti ilgai neatidėliojant - kad ir kitą dieną, kai jau bus visiškai atvėsusi ir susistovėjusi.

* Originaliame recepte siūloma virti didelį kiekį uogienės iš 1,6 kg žalių agrastų, 600 ml vandens, 5 (ar daugiau) šeivamedžio žiedynų ir 1,6 kg cukraus. 

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Darina Allen, Irish Traditional Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2012, p. 311.