2018 m. liepos 6 d., penktadienis

Virtiniai su varške ir avietėmis



Purpurinis vakaras varva lyg aplietas aviečių sultimis... - niūniuoju, raitydama virtinių kraštus. Kadangi ant mano ausų buvo užlipusi meška, tai niūniuoju kuo tyliausiai ir tik tada, kai namuose lieku viena. Galvoju, kaip tragiškai per anksti mus paliko maestro Vytautas Kernagis, kurio dainos paliečia net nemuzikaliausių žmonių širdis. Ir kaip puiku, jog Dalia Saukaitytė, šios dainos žodžių autorė, ruošiasi išleisti naują senų eilėraščių knygą. Norėčiau rugpjūtį nuvažiuoti į Anykščius, bardų festivalį, kur ruošiamos jos sutiktuvės. Na, gal kaip nors.

Virtinių eilės rikiuojasi ant stalo ir laukia grįžtančių namiškių. Virtuvė sklidina tiršto aviečių kvapo. Šiųmetės uogos sveikos, bet mažytės - nieko daugiau ir negali tikėtis, kai miškai nukamuoti tokių nuožmių sausrų. Užtai kvepia jos labiau negu bet kada. Regis, jog virtiniai įdaryti ne varške ir avietėmis, o pačia vasara. O paskui bus kaip būt ir privaloma...

Nuotrauka Kristinos

Tokiais saulėtais, ramybe alsuojančiais pavakariais darausi sentimentali. Net ruošiant vakarienę, nesinori eksperimentuoti, tad gaminu ką nors paprasto, savo, primenančio vaikystę. Ne, kitaip negu mėlynių šaltanosiai, virtiniai su avietėmis nėra paveldėtas receptas. Jį atradau Birutės Rutkauskienės knygoje Mūsų valgiai (1971), kurią jau ne kartą linksniavau šiame tinklaraštyje. Tikrai puiki knyga, išleista dar tada, kai manęs nebuvo šiame pasaulyje. Joje randu idėjų visiems gyvenimo atvejams. Nesvarbu, ar tai silkė su cinamonu užkandžių stalui, ar marinuotos morkos įdomesniam garnyrui, ar apelsinų drebučiai desertui. O šįkart, už lango pamažu gęstant dienai, apsistojau ties virtiniais su uogomis. Vakarienė išėjo prašmatni. Kol miško avietės pačiame gerume, nepraleiskite progos ir patys tuo įsitikinti.

Tiesa, knygos autorė receptą užrašė taip, kad avietinius virtinius galėtume virti netgi žiemą. Ji siūlo naudoti aviečių uogienę varškės įdarui pagardinti bei aviečių sirupą padažui gaminti. Šiandieniniam receptui geriausia tiktų senamadišku būdu ruošta uogienė, kuomet netrintos avietės dedamos į sirupą ir išverdamos sveikos, išlaikiusios savo formą. Iš tokios uogienės lengva išgriebti uogas, o sirupą panaudoti padažui - ar kam tik širdis geidžia.

Tačiau aš sakau iš savo patirties: jeigu į varškę įmaišysite ką tik pririnktų aviečių, o padažą gaminsite iš šviežių, per sietelį pertrintų uogų, bus nė kiek ne prasčiau. Gal netgi geriau :) Todėl aš prie recepto pridėjau savo pastabų, kad virtinius galėtumėte pasigaminti abiem būdais - pagal norą ir galimybes.

Nuotrauka Kristinos


Virtiniai su varške ir avietėmis

Ingredientai (maždaug 4 porcijoms)

Tešlai:
~450-500 g miltų
1 kiaušinis
Žiupsnelis druskos
~200 ml šalto arba drungno vandens
Įdarui:
250 g varškės*
50 g grietinės
1 kiaušinis (arba tik trynys)
100 g tirštos aviečių uogienės (arba netrintų šviežių aviečių, geriau nedidelių)
Padažui:
200-250 ml riebios grietinėlės
150-200 ml aviečių sirupo**
  1. Miltus suberkite į dubenį. Įmuškite kiaušinį. Druską, ypač rupią, geriausia ištirpinti vandenyje ir, minkant tešlą, naudot sūrų vandenį. Vandens į miltus pilkite tiek, kad galėtumėte suminkyti nelimpančią prie rankų, bet ir ne per daug kietą, elastingą tešlą. Priklausomai nuo miltų rūšies, kiaušinio dydžio ir t.t. vandens gali reikėti daugiau arba mažiau - orientuokitės pagal situaciją. Užminkytą tešlą susukite į maistinę plėvelę ir palikite bent pusvalandžiui, kad išbrinktų. Kol brinksta tešla, paruoškite įdarą ir padažą.
  2. Jeigu reikia, varškę įdarui pertrinkite, kad būtų vientisa. Įmuškite kiaušinį; jeigu varškė kreminė, drėgna, geriau dėti tik kiaušinio trynį. Jeigu varškė sausa, įmaišykite grietinės. Sudėkite uogienę. Ji turi būti tiršta, kad per daug neatskiestų varškės, o jeigu uogos sirupe nesuirusios, dar geriau - išgriebkite tik jas. Jeigu naudosite šviežias avietes, varškę pagal skonį pasaldinkite, o pabaigoje įmaišykite uogas, stengdamiesi jų nesumaigyti. (Aš įdarui naudojau kreminę varškę, į kurią įmaišiau 1 v.š. su kaupu cukraus ir gerą saują smulkių, sausų miško aviečių).
  3. Gamindami padažą, galite atskiruose induose pakaitinti grietinėlę ir aviečių sirupą, o tuomet juos sumaišyti (taip rekomenduoja knygos autorė). Man patogiau užvirinti grietinėlę, ją truputį pavirti, ko, sutirštės, o tuomet supilti sirupą ir tik truputį viską pakaitinti. Toks padažas būna rožinės spalvos. Jeigu norite, galite pasilikti šiek tiek gryno aviečių sirupo ir juo papildomai apšlakstyti virtinius, tada jie gražiau, ryškiau atrodys.
  4. Išbrinkus tešlai, ją plonai iškočiokite ir formuokite virtinius. Galima kočioti didelį tešlos lakštą ir išspausti vienodus tešlos apskritimus, arba tešlą padalinti į mažus gabaliukus ir kiekvienam virtiniui kočioti ją atskirai. Jeigu įdarui naudojate šviežias uogas, žiūrėkite, kad į kiekvieną virtinį patektų bent 2-3 avietės. Tešlos kraštus gerai užspauskite ir užlankstykite.
  5. Suformuotus virtinius dėkite į verdantį pasūdytą vandenį. Palaukite, kol iškils (jeigu reikia, atsargiai pamaišykite ir įsitikinkite, kad neprilipo prie puodo dugno). Vėl užvirus vandeniui, pavirkite dar 2-3 min., kol gražiai išsipūs, tada išgriebkite.
  6. Išgriebtus virtinius galite apšlakstyti trupučiu tirpinto sviesto, kad nesuliptų ir įgautų blizgesio. Patiekite su grietinėlės-aviečių padažu. Jeigu norite, virtinius galite papildomai apšlakstyti aviečių sirupu ir/ar papuošti šviežiomis avietėmis.
* Anksčiau nebuvo tiek daug varškės produktų kaip dabar, todėl paprasta varškė būdavo pertrinama per sietelį ir sumaišoma su grietine kad nebūtų sausa. Šiais laikais galite naudoti apie 300 g kreminė varškės, tik žiūrėkite, kad ji nebūtų skysta (naudojant kreminę varškę, grietinės dėti nebereikės). Čia labai tiktų ir šviežia naminė varškė, ypač saldi, sutraukta renetu.
** Jeigu turite šviežių uogų, sirupo pasigaminkite iš jų. Aš per tankų sietelį pertrinu tiek aviečių, kad gaučiau apie 100 ml sulčių. Į jas supilu 100 ml cukraus ir maišau tol, kol visas cukrus ištirpsta. Toks nekaitintas sirupas būna labai kvapnus, bet jį reikia laikyti šaltai ir sunaudoti iš karto arba per 2-3 dienas. Ne sezono metu padažui galite panaudoti sirupą iš aviečių uogienės ar specialiai žiemos atsargoms ruoštą aviečių sirupą.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis: Birutė Rutkauskienė, Mūsų valgiai, Vilnius: Mintis, 1971, p. 158-159.

2 komentarai:

  1. Ohh.. aš ir galvoju, na ko gi man taip trūksta širdy?? O gi grįžimo va į tą paprastumo jausmą, į tas natūralias vasaras, su paprastais, jaukiais dalykais, kurie suteikia pilnumą viduje. Ir tiesiogiai (jei kalbant apie maistą :)) ), ir perkeltine prasme - kai natūralumas ir paprastumas kažkaip grąžina ramybę. Nežinau, ar tiksliai perteikiau jausmą, bet įtariu, kad suprasite apie ką aš :) Mes savo vasarą dažniausiai daliname į 2 dalis - viena būna pažintinė/išbandymų, kita, kaip aš vadinu, - kaimiškoji, gamtoje. Pirmąją arba kur nors keliaujame, arba stengiamės išieškoti kažkokių dar nebandytų dalykų - nieko labai wow, bet vistiek kad būtų nauja (na pvz., kitą savaitę bandysime tokį reikalą - https://www.laisvalaikiodovanos.lt/dovanos-pagal-kategorija/vakariene-tamsoje) - mėgstam naujus skonius, vis kokią naują vandens pramogą (pvz., praeitais metais išbandžiau irklentes) arba netgi muziejus įtraukiame (čia gal daugiau keliaujant kur nors, bet kažkuriais metais tai darėme ir keliaudami po Lietuvą - buvo labai įdomu! Na o antroji dalis - visuomet bent savaitę (o jei įmanoma, tai ir daugiau) pasiliekame kaimukui. Reikia paieškoti, bet tikrai įmanoma rasti vietelę, kur žmonių nedaug ir kur arti koks ežeriukas ar miškas. Gaminamės va tokius nostalgiškus reikalus, kaip šie varškėčiai, einam pasivaikščioti, maudomės ir neveikiam NIEKO YPATINGO - kas, kaip matau daug kur, yra beveik nuodėmė šiais laikais :) O iš tikrųjų, tai pats geriausias poilsis sielai - sustoti ir išgirsti save bei gamtą. Labai ačiū už receptą - manau, tikrai išbandysime!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Diana, pirmiausia ačiū, kad užsukate į mano puslapį ir paskaitote. Antra - ačiū už tai, kad pasidalinote be galo gražia ir šilta savo vasarų istorija. Suprantu, apie kokį naujų įspūdžių bei ramybės balansą kalbate - ir pritariu 100 procentų! Kuo brandesnio amžiaus sulaukiu, tuo aiškiau suvokiu: mums reikia visko - ir intrigos, ir iššūkių, ir sentimentalių bei nostalgiškų valandėlių. Štai ir dabar - porą savaičių keliavome, o vakar sugrįžome namo, į Lietuvą; ir atrodo, kad nėra nieko geriau, kaip gamtoje klausytis paukščių bei tylos. O prieš tai tiek planavome ir taip laukėme išvykos!.. Tas pats ir su patiekalais: kartais norisi kažko visiškai netikėto, nematyto ir negirdėto, o kartais - patiekalų iš mamos ir močiutės repertuaro. Tikiuosi, kad mano skaitytojai čia randa visko :) O jeigu išmėginsite šiuos virtinius, būtinai pasidalinkite įspūdžiais - jeigu patiks, pasidžiaugsiu, o jeigu ne, bus naudingų pastebėjimų kitiems skaitytojams :)

      Panaikinti