Plaučių blynai

Kulinarinius žurnalus aš perku ypač retai - gal kokį vieną kas 2-3 metus. Ir ne todėl, kad jie brangūs (nors dėl to irgi :). Tiesiog dauguma ten spausdinamų receptų atitinka paskutinį gastronominių madų žodį ir prasilenkia su mano interesų sfera, į kurią pirmiausia patenka klasikiniai, tradiciniai, senamadiški, vintažiniai, retro ar panašiais žodžiais vadinami valgiai. Na, o pirkti leidinį dėl vieno ar poros receptų man nekyla ranka - esu iš tų, kurie panašiais atvejais mieliau naudojasi skaityklų paslaugomis. Užtai į mano namus patenkantys leidiniai saugomi ilgai ir yra, kaip sakoma, daugkartinio naudojimo.

Nuotrauka Kristinos

Šiandieninis patiekalas atkeliavo iš 2010 m. išėjusio žurnalo Moters savaitgalis - anuomet pirmasis jo numeris buvo skirtas blynų temai. Kaip skelbia leidinio paantraštė, čia sutilpo 100 įvairiausių blynų idėjų. Bet mano dėmesį labiausia patraukė skiltys, skirtos žurnalo svečiams - jose žinomi žmonės dalinosi mėgstamais, daugiau ar mažiau tradiciniais savo šeimų receptais. Kai kurie senamadiškų blynų aprašymai skambėjo negirdėtai ir išties įdomiai, kai kurių receptų jau seniai ieškojau, tad žurnalas atsidūrė mano pirkinių krepšyje. Turiu jį iki šiol ir, kaip matote, sėkmingai eksploatuoju :)

Nuotrauka Kristinos

Plaučių blynus išsikepti taipogi pasiūlė žurnalo viešnia, žinoma Lietuvos politikė ir daugiavaikė mama Aurelija Stancikienė. Paminėjusi, jog virtuvėje mėgsta išbandyti visokias naujoves, ji vis dėlto pirmenybę atidavė paveldėtam receptui. Štai ištrauka iš ponios Aurelijos pasakojimo:

Šiuos blynelius išmokau kepti iš močiutės. Skanesnių bei įdomesnių blynelių recepto dar niekur neradau! Jums reikės galvijų plaučių (tinka ir kiaulės). Juos sudėkite į polietileninį maišelį, įpilkite vandens, užriškite ir gerai išteliūškuokite, kad iš plaučių išbėgtų kraujas. Plaučius išvirkite, atvėsinkite ir sumalkite mėsmale. Masę apkepkite su svogūnu, įberkite druskos, pipirų, petražolių. Šią masę dėkite į jums patinkančių blynelių tešlą ir išmaišykite. Ruošiant tešlą blyneliams, siūlyčiau pilti ne vandens, o alų. Jame yra mielių, todėl blyneliai būna purūs ir minkšti. Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir kepkite nedidelius blynelius. Patiekite su grietine.

Nuotrauka Kristinos

Toks tad bazinis plaučių blynų receptas. Tarp kitko, recepto pateikėja juos pavadino "Babytės" blyneliais - labai gražu, bet, deja, ne itin patogu tiems, kurie receptų ieško internete. Tad iškilo poreikis pavadinimą patikslinti. Iš pradžių užrašiau blynai su plaučiais. Iškart pastebėjau juokingą dviprasmybę, bet visiškai nesisekė nuo jos atitolti. O kaip pasakyti geriau? Plautiniai blynai? Plaučių blynai? Tebūnie. O gal jūsų šeimoje šis patiekalas gaminamas nuo senų senovės, tad galėtumėte man pasufleruoti liaudišką jo pavadinimą?

Jeigu aš pažinočiau ponią Aureliją, turėčiau ne vieną klausimą apie šiuos blynus. Pavyzdžiui, kurioje Lietuvos vietovėje gyveno močiutė, iš kurios paveldėtas receptas? Internetas byloja, kad politikės šeima kilusi nuo Panevėžio, tačiau vien dėl to daryti prielaida, jog blynai aukštaitiški, būtų aiškiai per drąsu. Kažin, ar šie blynai buvo priskiriami sezoniniams patiekalams, t.y. kepami tik šaltuoju metų laiku, kai kaimuose vykdavo skerstuvės? Domintų mane ir visokios smulkmenos, susijusios su blynų receptūra. Pavyzdžiui, ar tikrai juos geriausia ir tradiciškiausia kepti ant aliejaus? Nepažįstu nė vienos vyresnės kartos moters, ypač gyvenančios kaime, kuri blynų kepimui naudotų kitokius riebalus negu taukus. Juk jų ūkininkai prisiruošdavo patys, o aliejų tekdavo pirkti, ir dažniausia tas būdavo daroma pasninkų metu. Bet... kadangi neturiu garbės būti pažįstama su moterimi, kurios receptu šiandien remiuosi, daug kur tenka pasikliauti savo nuojauta, spėjimais ir patirtimi.

Nuotrauka Kristinos

Pasakysiu iš karto: šie blynai išties labai gardūs, nė kiek ne prastesni už pernai mano išgirtus pyragėlius su plaučių įdaru. Didžiausio prielankumo jie sulaukė iš sūnaus, kuris "blynus su mėsa" kerta pasigardžiuodamas, dalindamas komplimentus į dešinę ir į kairę. Nors pagal instrukcijas paruoštus plaučius galima dėti į bet kokią tešlą (ko gero net į čirvinių blynų, jei tik ji ne per saldi), aš užmaišau pačią paprasčiausią ir savo mėgstamiausią su pasukomis ir kepimo milteliais. Su tokia tešla aš dažniausia kepu Močiutės Ievos blynus su obuoliais, tačiau sklindžiai su plaučiais irgi būna puikūs - minkšti ir purūs. Prisipažinsiu: su alumi šių blynų kepusi nesu. Pirmiausia, aš pati nemėgstu alaus. Antra, nenorėdama veltis į ilgas diskusijas su vaiku, į blynus nededu ne tiktai alaus, bet dažniausia - ir svogūnų bei petražolių. Juk kas nori, žalumynų gali užsibarstyti ant viršaus, ar ne? Žemiau užrašysiu savąjį blynų variantą tiems, kurie nemėgsta eksperimentuoti ir pasikliauna mano rekomendacijomis. Visi kiti gali susikurti savąjį plaučių blynų receptą, remdamiesi originaliomis ponios Aurelijos instrukcijomis. Sėkmės!

Nuotrauka Kristinos

Plaučių blynai

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

Plaučiams paruošti:

Ne per didelio plaučių gabalo (maniškis svėrė 350 g nevirtas ir apie 220 g išvirtas bei susmulkintas)

Prieskonių (lauro lapo, kelių kvepiančiųjų pipirų žirnelių, petražolės šakelės ir pan.)

1 svogūno

Taukų arba aliejaus (susmulkintiems plaučiams apkepti)*

1-2 v.š. smulkintų petražolių

Druskos ir pipirų (pagal skonį)

Blynams:

2 v.š. sviesto

1 v.š. cukraus

½ a.š. druskos (arba pagal skonį)

2 kiaušiniai

~ 2 puodeliai (1 puodelis - 250 ml) pasukų, kefyro, rūgpienio arba natūralaus jogurto

~ 1-1½ puodelio paruoštų plaučių

2 a.š. kepimo miltelių

1-1½ puodelio kvietinių miltų

Taukų arba aliejaus (kepimui)

Grietinės (patiekiant)

1. Paruoškite plaučius; šį darbą galima padaryti ir iš vakaro. Plaučius gerai nuplaukite (aš kelias valandas pamirkau šaltame vandenyje, keliskart jį pakeisdama). Sudėkite į puodą, užpilkite švariu vandeniu, lengvai pasūdykite, įdėkite prieskonių (lauro lapą, kvepiančių pipirų ir pan.). Gerai išvirkite. Aš paprastai plaučius apie 45 min. verdu greitpuodyje, paprastame puode turbūt reikėtų virti iki 2 val. ir plaučius kažkaip paslėgti, kad nekiltų į viršų. Svarbu, virti tiek, kad plaučiai taptų minkšti, ir iš jų būtų galima nesunkiai išimti gyslas. Išvirusius plaučius atvėsinkite - kad neapdžiūtų, geriausia juos palikti tame pačiame vandenyje, kuriame virė. 
2. Kai plaučiai atvės, juos paruoškite malimui - nulupkite plėves ir išimkite kietas gyslas. Plaučius sumalkite mėsmale arba labai smulkiai sukapokite - peiliu arba uždarame elektrinio smulkintuvo indelyje.
3. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek riebalų (aš naudoju šaukštą taukų). Pakepinkite susmulkintą svogūną, tada sudėkite paruoštus plaučius. Pagal skonį pasūdykite ir pagardinkite pipirais. Patroškinkite, kol visi skoniai persimaišys, pabaigoje sudėkite petražoles. Palikite, kad atvėstų.
4. Užmaišykite blynus. Sviestą ištirpinkite; aš paprastai tai darau dideliame metaliniame dubenyje, kuriame bus maišomi blynai. Į tirpintą sviesta sudėkite cukrų ir druską, įmuškite kiaušinius ir supilkite pasukas (ar kitą pasirinktą rauginto pieno produktą). Viską išplakite, geriausia šluotele. Sudėkite paruoštus plaučius ir išmaišykite. Kepimo miltelius sumaišykite su 1 puodeliu miltų; kepimo miltelių kiekio nemažinkite, nes šių blynų tešla sunki ir gali prastai iškilti. Miltus suberkite į skystus ingredientus ir atsargiai, geriausia silikonine mentele, pamaišykite - bet tik tiek, kad nesimatytų sausų miltų. Neplakite ir nepermaišykite tešlos - ji turi gana tiršta ir ne visiškai glotni, šiek tiek "gumbuota". Jeigu tešla atrodo labai skysta, įmaišykite dar apie pusę puodelio miltų (tešlos tirštumas gali skirtis priklausomai nuo to, ar naudosite skystas pasukas, ar tirštą jogurta, didelius ar mažus kiaušinius ir pan.). Palikite apie 15 min., kad pabrinktų.
5. Keptuvėje įkaitinkite riebalus (aš naudoju taukus). Dėkite po šaukštą tešlos, suformuodami nelabai didelius blynus. Kepkite ant vidutinės ugnies, kol viena blynų pusė taps rusvai auksinės spalvos, tuomet apverskite ir baikite kepti.
6. Iškeptus blynus tiekite tuojau pat su grietine ir, jeigu norite, kitais priedais (man gardu užbarstyti smulkintų svogūno laiškų).

* Originaliame recepte siūloma naudoti aliejų, bet aš dažniausia naudojusi kiaulienos taukus - riebalus, kur kas būdingesnius lietuvių virtuvei. Pasakysiu atvirai: blynai (ne tik šie, bet ir, pavyzdžiui, bulviniai), kepti ant taukų yra skanesni ir iškepa gražiau. Prieš porą metų, ruošdama įrašą apie kaša varniškes ir žydišką šmalcą, pamėginau surasti internete prieinamų, kuo naujesnių studijų bei diskusijų, kuriose mokslininkai lygina įvairias kepimui naudojamas riebalų rūšis. Neaptikau nė vienos, kuriame aliejus būtų nugalėjęs taukus. Anot mokslininkų, šalto spaudimo aliejaus, naudojamas salotoms, yra nuostabus, tačiau nuo aukštų temperatūrų jis skyla ne į pačias geriausias sudedamąsias dalis (netgi rafinuotas ir skirtas kepimui - pavyzdžiui, žemės riešutų). Diskusijoje dalyvavę chemikai prisipažino, jog jie patys savo namuose kepimui naudoja tik gyvulinės kilmės rebalus - taukus ir/arba lydytą sviestą (ghi), ir rekomenduoja tą daryti kiekvienam, kas dar nėra apsisprendęs, ką rinktis. Jie kritikuoja dietologų teiginius, jog naudoti aliejų neva tai sveikiau ir yra įsitikinę, kad tai - sąmoningas ar nesąmoningas žmonių klaidinimas. Nuo to laiko, gamindama mėsiškus patiekalus, aš beveik visada naudoju taukus, lajų arba sviestą - ir todėl, kad tai atitinka tradicinės virtuvės principus, ir todėl, kad daug patiekalų, iškeptų ant taukų, yra tiesiog skanesni, ir todėl, kad chemikų argumentai man pasirodė įtaigesni negu dietologų (prisiminkime neseną skandalą, kai Lietuvos mokyklose jie siūlė sviestą pakeisti margarinu ir suprasite, jog sveikos mitybos teorijomis ir jų atstovais beatodairiškai tikėti nereikėtų). Jūs, žinoma, laikykitės savo filosofijos, įsitikinimų ir mitybos linijos - jeigu manote, kad aliejus yra geriau, tai jį ir naudokite.

Nuotrauka Kristinos

Recepto šaltinis:

Moters savaitgalis. 100 patiekalų: Blynai. 2010 m., Nr. 1, p. 14.