2013 m. kovo 8 d., penktadienis

Tisichelle - itališki anyžiniai sausainukai


Nuoširdžiai nudžiugau sužinojusi, kad Kristina Sabaliauskaitė atvyksta į Kauną. Mat šįmet neturėjau galimybės išvažiuoti į Knygų mugę ir pražiopsojau progą pamatyti bei išgirsti ne vieną mėgstamą autorių. Būtent susitikimai su kūrėjais, o ne litu kitu pigesnės jų knygos, mano akimis žiūrint, yra geriausia šio grandiozinio renginio dalis. Betgi grįžkime prie rašytojos.

Iki tol Kristinos Sabaliauskaitės nebuvau mačiusi gyvai, ir kažkodėl, vos ją išvydusi, prisiminiau pirmąją Marcelio Prousto Prarasto laiko beieškant dalį, tiksliau, epizodą, kuriame romano herojus pirmąkart išvysta kunigaikštienę de Germant. Kunigaikštienė, kuri pasakotojo vaizduotėje iškildavo it nežemiška būtybė, vieną akimirką jį pribloškė savo žmogiškumu: tai tebuvo šviesiaplaukė dama, didele nosimi ir skvarbiomis akimis, pasipuošusi šilkine alyvų spalvos kaklaskare. Tačiau jau kitą sekundę jis suvokė matantis nepaprastą moterį, kurios aristokratiška laikysena suteikė jai sunkiai įžodinamo prakilnumo.

 Kristinos Sabaliauskaitės nuotrauka pasiskolinta iš čia.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje su aristokratija reikalai suvis prasti, o tie, kuriuos žurnalai įvardija kaip mūsų elitą, dažniausia tėra daugiau ar mažiau prakutę miesčionys. Tačiau talentingus kūrėjus išties galima laikyti dvasios aristokratais, net jeigu jų giminės istorija šykšti užuominų apie mėlyną kraują. Manau, kad Kristina Sabaliauskaitė patenka į dvasios aristokratų kategoriją, ir su malonumu skaitau jos tekstus. Šįkart rašytoja pristatė savo naujausią kūrinį - apsakymų knygą Danielius Dalba  & kitos istorijos (2012). Gera knyga, nors man asmeniškai Silva Rerum paliko didesnį įspūdį - tiek dėl stiliaus, tiek dėl apskritai naujo tipo naratyvo mūsų literatūroje. Iš apsakymų mano favoritai - Juodieji Franko perlai, pratęsiantys sabaliauskaitišką Vilniaus istoriją, Žeismastis, meistriškai atskleidžiantis žmogaus niekšystės temą, ir Danielius Dalba - groteskiška fantasmagorija su aliuzijomis į mūsų kultūros istoriją.

Gerai, kad Lietuvoje yra moterų, rašančių tokias knygas. Ir, manding, kovo 8-oji yra itin tinkama diena prisiminti jų nuveiktus darbus. Juo labiau, kad moterų emancipacija, priešingai, nei kažkada buvo nuogąstaujama, neeliminavo jų kaip šeimos židinio sergėtojų vaidmens (su kai kuriomis išimtimis, žinoma). Tad moterų kūryba dažnu atveju yra ne tiktai talento, bet ir geležinės valios, organizuotumo bei vidinės stiprybės manifestacija.

Na, o kalbant apie virtuvę... Knygoje Danielius Dalba  & kitos istorijos yra viena kita "kulinarinė" įžvalga, bet prie jų ketinu grįžti kada nors vėliau. Šiaip jau pati autorė yra prisipažinusi, kad saldūs - visomis prasmėmis - receptukai jai ne prie širdies, o visus pasaulio pyragus ir tortus ji pasiryžusi iškeisti į vieną vienintelį gerą šokoladinį triufelį. Tačiau kartais nutinka taip, kad literatūros interpretatoriai nepaiso rašytojo intencijų, beigi tinklaraštininkai sukomponuoja pasakojimus apie gerą literatūrą su saldžiais receptukais:) 

Beje, receptas ne iš prastųjų: sausainiai lengvučiai, tirpstantys burnoje ir turinys ilgą istoriją. Tisichelle nuo seno kepami centrinėje Italijoje, įskaitant Romos apylinkes. Ką tik iškepti sausainiai labiau primena traškius morengus, o jų  vidus minkštas ir vos vos tąsus. Pastovėję keletą valandų, sausainiai atidrėksta ir traškumo lieka žymiai mažiau, todėl geriausia juos valgyti ką tik ištrauktus iš orkaitės. Ne veltui anksčiau kai kuriose italų šeimose tisichelle būdavo kepami pusryčiams. Reikia pasakyti ir tai, kad Italijoje tisichelle vadinami ne tik šie oriniai sausainukai, bet ir viena riestainių rūšis, tad jų nereikėtų painioti.

 Nuotrauka Lauros
 
Tisichelle - anyžiniai oriniai sausainukai

Ingredientai: (3 didelėms skardoms, maždaug 45 sausainukams)
4 kiaušinių baltymai (~ 120 g)
1/2 a.š. druskos
250 g cukraus pudros
150 g miltų (405D)
Žiupsnelis anyžiaus sėklų

  1. Sumaišyti miltus ir cukraus pudrą ir juos persijoti. Įmaišyti grūstas anyžiaus sėklas (galima naudoti ir anyžių esenciją arba anyžinį likerį, bet juos geriau įmaišyti į baigiamus plakti baltymus, o ne į sausus ingredientus).
  2. Kiaušinių baltymus su žiupsneliu druskos išplakti iki standžių putų. Mentele išplaktus baltymus sumaišyti su sausais ingredientais: masė turi atrodyti kaip baltas, purus kremas.
  3. Orkaitę įkaitinti iki 180°C. Kepimo popieriumi iškloti kepimo skardą. Imti maždaug arbatinį šaukštelį tešlos ir, nubraukiant ją kitu šaukšteliu (arba pirštu:) dėti į skardą. Tarp sausainių turėtų būti didoki tarpai, nes kepdami jie išsipūs.
  4. Kepti maždaug 15 min, arba kol sausainiai pakils, sutvirtės ir lengvai parus. Netgi prie kepimo popieriaus sausainiai gali truputį prilipti, todėl juos išimant patogiau naudoti mentelę. Galima valgyti šiltus arba atvėsusius, tačiau kitai dienai geriau nepalikti, nes kepiniai praras savo pirminį traškumą.  
 Nuotrauka Lauros

 Mano svarbiausieji šaltiniai čia ir čia.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą