Pasakojama, kad vieną dieną į britų tekstilės genijaus William Morris (1834-1896) sodą atskridę strazdai ėmė lesti uogas. Pamatytas reginys įkvėpė menininką sukurti garsųjį ornamentą Braškių vagis (angl. Strawberry Thief, 1883). William Morris piešinys, įsikūnijęs į tapetus ar gobeleno rietimus, virsdavo užuolaidomis, baldų ir sienų apmušalais, dekoratyvinėmis pagalvėlėmis ir kitokiomis interjero detalėmis, puošiančiomis ne vienos kartos britų namus.
William Morris sukurtas ornamentas Braškių
vagis (1883).
Puikiosios braškės tampa įkvėpimo
šaltiniu įvairių sričių kūrėjams, o ką jau bekalbėti apie konditerijos meną? Braškių
sezonas trumpas, tad kiekvienas stengiasi sugalvoti šiai uogai dedikuotą desertą
ir juo pasimėgauti. Ko gero nesuklysiu sakydama, kad 90%
braškių desertų gaminama su grietinėle, tačiau kiti priedai būna įvairiausi. Desertas,
su britišku humoru pavadintas Eton mess (liet. Itono betvarkė) -
vienas nuodėmingiausių skanėstų su braškėmis. Prie klasikinio braškių ir
grietinėlės dueto čia prisijungia dar ir morengai, suteikiantys desertui
švelnaus traškumo. Tad jeigu dar nesate ragavę Eton mess, būtinai
pasigaminkite, na, ir pavaišinkite kitus - su šiuo desertu nesunku padaryti
įspūdį tiek kviestiniams, tiek ir netikėtiems svečiams.
Eton mess nėra labai seniai sukurtas desertas. Pirmosios patikimesnės žinios
apie jį siekia 1930 metus, nors manoma, kad šis gardumynas atsirado maždaug XIX a.
pabaigoje. Jo gimimo vieta laikomas Itono koledžas (angl. Eton College) -
itin prestižinė Anglijos mokykla, kurioje mokosi Didžiosios Britanijos aristokratų vaikai ir
nekilmingų, tačiau įtakingų turtuolių palikuoniai. Anot vietinio folkloro, Eton
mess atsirado vieno koledžo pikniko metu, kuomet labradorų veislės šuo
užlipo ant iškylos krepšio. Jame buvo ne kas kita kaip morenginiai pyragaičiai,
įdaryti grietinėle ir braškėmis. Tai kas iš jų liko, ir buvo pavadinta Eton
mess vardu, o desertas išpopuliarėjo visoje šalyje ir tapo firminiu Itono koledžo
patiekalu.
Kaip visuomet, keletas pastabų apie
ingredientus. Taigi, skaniausi morengai, žinoma, tie, kuriuos išsikepate patys,
tačiau jeigu stojus karščiams įjungti orkaitę nekyla ranka, puikiai tiks ir
pirktiniai. Grietinėlės nereikėtų plakti pernelyg standžiai, ji turėtų būti
lengva ir nepriminti sviesto. Grietinėlė paprasti nesaldinama arba saldinama
labai mažai - ji turėtų būti neutralaus
skonio ir atsverti morengų saldumą. Kartais į grietinėlę dedama vanilės,
šaukštas brendžio ir pan., bet tai nėra būtina. Braškes šiam desertui reikėtų
rinktis sultingas ir kuo geriau sunokusias; kai kas jas papildomai paskanina
likeriu, šaukšteliu balzaminio acto ir pan, nors, kaip ir grietinėlės atveju,
tai nėra būtina. Pasitaiko, jog drauge su braškėmis (arba vietoje jų)
naudojamos kitokios uogos ar vaisiai (avietės, bananai). Taigi, galima
eksperimentuoti, tačiau pravartu atsiminti, kad braškės vis dėlto ne veltui yra
populiariausias ir tradiciškiausias Eton mess ingredientas - šiuo atveju
rasti ką nors geriau už jas išties nelengva. Galiausiai prireiks ir stiklinių
serviravimo indų, nes galimybė pasigrožėti baltai rožiniu deserto "marmuru" - dar
vienas gastronominis Eton mess malonumas. Ir svarbiausia: visus ingredientus
reikia sumaišyti paskutinę akimirką, kad morengai nespėtų sudrėkti ir prarasti
savo traškumo. Iš anksto galima pasiruošti nebent pagrindinius ingredientus
(susmulkinti uogas, sulaužyti morengus, išplakti grietinėlę).
Nuotrauka Kristinos &
Lauros
Čia pateikiamos Eton mess ingredientų
proporcijos labai sąlygiškos, nes kiekvienas gali maišyti braškes, grietinėlę
ir morengus pagal savo skonį.
Eton mess - braškių desertas su grietinėle ir morengais
Ingredientai: (6 porcijoms)
500 g braškių
400 ml plakamos grietinėlės
100 g morengų
Nebūtinai: 1-2 v.š. smulkaus cukraus grietinėlei ir/ar braškėms pasaldinti
- Iš anksto pasiruoškite ingredientus: braškes nuplaukite, nusausinkite, nuskainiokite žiedkočius. Maždaug trečdalį uogų sutrinkite, likusias supjaustykite (aš kiekvieną uogą dažniausiai padalinu į 4 skilteles). Trintas ir pjaustytas braškes sumaišykite. Jeigu uogoms labai trūksta saldumo, galima įberti šaukštą cukraus, bet nepersistenkite: uogos turėtų būti saldžiarūgštės. Grietinėlę išplakite. Morengus sulaužykite, bet stenkitės nesutrupinti: kuo mažesni bus morengų gabaliukai, tuo greičiau jie sudrėks ir praras savo traškumą.
- Prieš patiekiant desertą braškes, morengus ir grietinėlę sumaišykite ir sudėkite į stiklinius serviravimo indus. Jeigu norite, desertą galima sluoksniuoti, nors Eton mess nėra būdingi aiškūs sluoksniai - greičiau jau priešingai, mėgaujamasi rausvai baltu deserto "marmuru".
Svarbiausieji šaltiniai:
Mary Berry, Klasikinė virtuvė, Vilnius:
Alma littera, p. 474.
Beigi šis internetinis puslapis.
Labai gražiai atrodo :)
AtsakytiPanaikintiKaip ta Mary Berry knygutė? Vis mąstau, kad reiktų nors vieną jos knygą įsigyti, man ji tokia miela ir daug žinanti atrodo (ne knygutė, Mary :D)
Vita, pirmiausia dėkui už komplimentus! Dabar apie Mary Berry: labai gera autorė, ypač kalbant apie pyragus ir desertus. Mano nuomone, į jos knygas investuoti verta, bet (!!!) lietuviškas "Klasikinės virtuvės" vertimas į lietuvių kalbą yra blogas, todėl rekomenduočiau pirkti knygas originalo, t.y. anglų kalba. Didžiausi lietuviško vertimo trūkumai: 1) netiksliai išversti produktų pavadinimai (toks įspūdis, kad pačios vertėjos į virtuvę užsuka retai); 2) daug atvejų, kai produktas figūruoja ingredientų sąraše, o ką su juo daryti instrukcijose neparašyta. Sutikrinus su anglišku originalu (gerai kad draugė tokį turi:) paaiškėja, kad vertėja paprasčiausia praleido 2-3 instrukcijų sakinius. Būna ir atvirkščiai: pradėjus gaminti prireikia produkto, kurio produktų sąraše nebuvo. Žodžiu, Alma littera "sutaupė" tiek vertėjų, tiek redaktorių sąskaita, ir dabar ši knyga tinkamesnė tiems, kas ruošiasi ja papuošti virtuvės lentyną; o gaminantiems geriau jau įsigyti anglišką.
PanaikintiDėkui už atsakymą :) Och, na va, tikrai leidyklos labiau pelnu rūpinasi nei leidinių kokybe. Man ir šiaip nelabai lietuviški vertimai patinka, bet kokių knygų, nes dingsta autoriaus savitumas, stilius, o jei dar ir turinys pasikeičia, tai tokia knyga visai bevertė.
AtsakytiPanaikintiPasitikrinau bookdepository: yra ir ne lobių skrynią kainuojančių Mary Berry knygų (priešingai išverstoms į lietuvių kalbą, kurios dvigubai pabrangsta), dabar belieka tik išsirinkti iš tokios gausybės :)
Nėra už ką:) Gerai mums, kai šiais laikais galime knygas internetu užsisakyti iš užjūrių, aš irgi taip darau.
AtsakytiPanaikintiNors reikia pripažinti, kad yra ir daugiau ar mažiau patikimų kulinarinių knygų vertimų į lietuvių kalbą, tik reikia kantrybės atsirenkant informacijos jūroje. Pavyzdžiui, Elžbieta Monkevič, profesionali konditerė ir tinklaraščio "Žaidžiame virtuvę" autorė, yra išvertusi knygą apie šokoladą - neabejoju jos kompetencija. Ji ne tiktai išmano, apie ką rašo, bet, spėju, visus tuos receptus yra savo virtuvėje išbandžiusi. Tokį leidinį perkant, manau, galima neabejoti, kad receptų vertimas bus tikslus.
Sėkmės renkantis Mary Berry knygas:)