Paskutiniuose dviejuose
įrašuose minėjau shaah (kai kada rašoma shah) - Somalyje mėgstamiausią
arbatą. Šiandieninis įrašas kaip tik apie ją.
Somalis - musulmoniška
šalis, todėl alkoholis čia nevartojamas ir neparduodamas, bent jau legaliai.
Užtai arbata - būtinas ir reikšmingas bet kokių pobūvių ar draugiškų susitikimų atributas.
Kavos Somalyje geriama palyginti nedaug. Turbūt dėsninga, kad ji labiau
mėgstama pietinėje šalies dalyje, kurią kadaise valdė italai. Šiaip jau
tradicinėje Somalio kultūroje kava ne tiek geriama, kiek valgoma; na, bet apie
tai kada nors kitą kartą.
Somaliui visais laikais
didelį poveikį turėjo Azijos kultūra. Kairėje: somalietė savo vestuvių
dieną rankas papuošė chna piešiniais. Chna piešiniai ant kūno - svarbi Somalio
kultūros dalis ir vienas iš nedaugelio verslų, kuriuo gali teisėtai užsiimti
musulmonės moterys. Foto iš čia. Dešinėje: Somalio vyrai chna piešiniais nesipuošia,
tačiau įprasta, kad jie šiais dažais "maskuoja" savo pražilusias barzdas,
kurios po tokios grožio procedūros tampa oranžinės. Somalyje laikoma, kad
pražilę plaukai - negražu, tačiau juodai dažyti barzdų musulmonams neleidžiama,
nes tai tapatinama su kėslais nuslėpti savo amžių ir vilioti jaunesnes moteris. Foto iš čia.
Somalio arbata shaah - stipri, saldi, gausiai prieskoniais gardinta juodoji
arbata, dažniausiai (bet ne visada) užbalinta pienu. Iš
esmės ji nelabai skiriasi nuo mums geriau žinomos indiškos masala chai arbatos. Vis dėlto tipiškai Somalio arbatai paruošti
naudojamas daugmaž nusistovėjęs prieskonių rinkinys, į kurį įeina imbieras,
cinamonas, kardamonas, gvazdikėliai ir muškato riešutas. Kai kas į šią arbatą deda
juodųjų pipirų, anyžių, pankolių ir pan., tačiau tai nebe tiek tradicinė shaah, kiek asmeninės improvizacijos.
Balinant shaah, pirmenybė teikiama ožkos pienui -
mat sakoma, kad kupranugario pienas tam reikalui per liesas, o avies - per
riebus. Ruošiant arbatą su karvės pienu, reikėtų rinktis nenugriebtą, o dar
geriau naudoti neriebią grietinėlę. Beje, ne taip jau retai somaliečiai,
pirmiausia tie, kurie gyvena miestuose, savo arbatą balina pieno milteliais.
Galiausiai reikėtų
atkreipti dėmesį, jog esant galimybei rinktis, ruošdami shaah somaliečiai teikia pirmenybę permatomo stiklo puodeliams arba
karščiui atsparioms stiklinėms. Sakoma, kad iš stiklinės geriama arbata būna
pati gardžiausia :)
Shaah - prieskoninė arbata
Ingredientai: (~ 4-6 puodeliams, priklausomai nuo to, kiek pieno bus pilama)
4 puodeliai vandens
~ 1-2 v.š. šviežios tarkuotos imbiero šaknies
2-3 gvazdikėliai
~ ½ a.š. muskato riešuto
1 cinamono lazdelė
5-6 kardamono ankštelės
4 pakeliai juodosios
arbatos
Cukraus, geriau rudojo
(pagal skonį)
Nebūtinai: nenugriebto pieno (idealiu atveju - ožkos) arba
neriebios grietinėlės (pagal skonį)
- Sutarkuokite imbierą, kitus prieskonius sugrūskite. Vandenį užvirinkite, sudėkite visus prieskonius bei arbatą. Pagal skonį pasaldinkite (tradiciškai shaah turėtų būti labai saldi).
- Virkite apie 15-20 min. Jeigu nenorite, kad shaah būtų labai stipri, arbatos pakelius išimkite anksčiau.
- Jeigu norite, išvirusią arbatą užbalinkite pienu; paprastai tokiam kiekiui vandens rekomenduojama pilti apie 2-3 puodelius pieno.
- Prieš išpilstydami shaah į puodelius, perkoškite. Tradiciškai ši arbata geriama iš stiklinių puodelių ar karščiui atsparių stiklinių.
Nesu arbatos mėgėja, bet mielai išbandyčiau :)
AtsakytiPanaikintiIndre, tai ir išbandyk:) Tiesą sakant, juodos arbatos aš irgi nelabai mėgstu. Matyt, išgėriau savo normą studijų laikais:) O šita - visai kitas reikalas, retkarčiais pasidarau kokią žvarbią ir lietingą dieną, ir būtinai su pienu, kuris labai sušvelnina prieskonių aštrumą. Beje, pastebėjau, kad prieskoninę arbatą labiau mėgsta moterys, ir mergaičių susibėgimuose ji turi nemažą pasisekimą. Nežinau, kodėl, gal moterys smalsesnės:)
PanaikintiAš kadangi viriau chai latte sirupą - tai ir antroji pusė čepsi kai ruošiu :) reikia užsižymėt savaitgaliui. Orai lepint juk nežada :(
PanaikintiTiems, kas mėgsta chai latte, shaah tikrai patis. Net ir skoniu labai nesiskirs, gal tik kvapu, nes prieskonių mažiau rūšių. Manau, šitaip ruošti arbatą patogu tada, kai chai latte sirupas baigiasi, o jo ruošti nėra laiko; čia būtų kiek greitesnis ir paprastesnis šio gėrimo variantas.
AtsakytiPanaikintiTeisingi savaitgalio planai!:) Dievinu savaitgalio rytus, kai niekur neskubant su savo žmogumi gali gurkšnoti pusrytinę kavą ar arbatą. Tik maniškis prieskoninių arbatų nelabai mėgsta, jo didžioji meilė - kava, pirmiausia espresso.
Gerai, kai turi SAVO žmogų :-DDDD
AtsakytiPanaikintiSveiki, be reikalo čia Jūs ironizuojate, matau, kad reikėtų Jums pamokėlės apie lietuvių kalbą :) Nieko, tai mano pirmoji specialybė, taigi, mielai pagelbėsiu :)
PanaikintiŽodis "žmogus" lietuvių kalboje turi mažiausia 9 reikšmes (galite pasitikrinti Lietuvių kalbos žodyne: http://www.lkz.lt/dzl.php ). Viena iš reikšmių - "vedęs vyras", todėl pasakymas "mano žmogus", "savas žmogus" reiškia paprasčiausia "sutuoktinis", "vyras", o ne kažkokį psichologinį nukrypimą ir liguistą savininkiškumą, kaip ko gero pagalvojote. Ši vartosena kai kuriuose Lietuvos regionuose labai paplitusi (tarkime, apie Panevėžį), be to, labai sena. Yra nustatyta, kad kadaise visi vyriškos lyties asmenys buvo vadinami "žmonėmis", o moteriškos - "žmonomis". Vėliau aktyvioje vartosenoje liko tik siauroji "žmonos" reikšmė (ištekėjusi moteris), o žodis "žmogus", plačiąja prasme reiškiantis "asmenį", pradėtas taikyti abiems lytims, tačiau siauresnė "žmogaus" (t.y. "vedusio vyro") reikšmė irgi nenunyko. Štai kodėl posakis "mano žmogus" yra lygiai toks pats kaip "mano žmona" - apibūdina sutuoktinį ir tiek. Man šis išsireiškimas labai gražus, gal todėl, kad vartojamas rečiau negu "vyras" arba "sutuoktinis". Tad linkiu ir Jums sutikti savo išrinktąjį/išrinktąją, ir su meile pavadinti jį/ją savo žmogumi/savo žmona. Ir nesijaudinkite, gimtosios kalbos žmonės mokosi visą savo gyvenimą :)