Dabar, kai grybų sezonas pačiame įkarštyje, pats metas paskelbti šį sriubos
receptą, nes svarbiausias jo ingredientas - šviežios, mišku kvepiančios
voveraitės. Tai dar viena sezoninė sriuba, priskiriama mūsų krašto žydų
virtuvei. Ji verdama labai panašiai kaip vasarinė pieniška daržovių sriuba, tik
joje dominuoja grybų skonis ir aromatas.
Paprastai mūsų namuose, kaip ko gero daugelio lietuvių namuose, voveraičių
sriuba gardinama spirgintais rūkytais lašinukais ir valgoma su grietine.
Pieniška voveraičių sriuba visai kitokia ir, turiu pripažinti, tikrai gardi, be
to, labai tinkama tiems atvejams, kai tarp valgančiųjų yra vegetarų. Kas jau
kas, o žydų šeimininkės žino, kaip skaniai paruošti voveraites: juk tai bene
vienintelis mūsų kraštų grybas, tinkantis košeriniam stalui. Tiesa,
literatūroje rašoma, kad tradicinėje litvakų virtuvėje retkarčiais naudojami ir baravykai -
dažniausia tai būna džiovinti baravykai, kuriais aromatizuojama mėsiška sriuba. Kažin, kaip šiais
laikais žydai žiūri į prekybos centruose parduodamus pievagrybius ir kitus ne miško
grybus?
O dabar - puikaus skonio, nebe
pirmą rudenį mūsų namuose verdama sriuba - tikras džiaugsmas ir pieniškų
sriubų, ir grybų mėgėjams.
Nuotrauka Kristinos
Pieniška voveraičių sriuba
Ingredientai: (maždaug 4
porcijoms)
500 g šviežių voveraičių (nuvalytų, bet neapvirtų)*
1 vidutinio dydžio svogūnas
1 vidutinio dydžio morka
2 vidutinio dydžio bulvės
0,5 l vandens
0,5 l pieno
30 g sviesto
Druskos, cukraus, pipirų (pagal skonį)
Jeigu mėgstate virintą pieną
- Voveraites, šiaudeliais supjaustytą morką bei susmulkintą svogūną virti pasūdytame vandenyje 30 min.; ugnis turėtų būti nedidelė.
- Išvirus grybams, supilti pieną. Kai sriuba užvirs, sudėti šiaudeliais supjaustytas bulves. Virti, kol bulvės bus minkštos.
- Patikrint, ar netrūksta druskos, jeigu reikia, įdėti prieskonių (pipirų, žiupsnelį cukraus), pagardinti sviestu ir tuojau pat patiekti.
Jeigu nemėgstate virinto pieno
- Į puodą, kuriame bus verdama sriuba, dėti maždaug 2 v.š. sviesto, kai jis įkais, sudėti smulkintus svogūnus bei šiaudeliais pjaustytas morkas ir ant nedidelės ugnies pašutinti, kol morkos truputį suminkštės.
- Daržoves užpilti verdančiu vandeniu, pasūdyti, sudėti voveraites ir ant nedidelės ugnies virti 30 min. Tuomet sudėti šiaudeliais pjaustytas bulves ir virti, kol jos suminkštės.
- Supilti pieną ir pakaitinti iki 80-90°C, tačiau sriubos nebeužvirinti.
- Patikrinti, ar netrūksta druskos, jeigu norite, galite pagardinti žiupsneliu cukraus ir/ar pipirų. Sriubą patiekti iš karto.
*Abejoju, kad šiame receptų pasiteisintų šaldytos voveraitės - atšildytos
jos nebūna tokios trapios ir švelnios, kaip šviežios. Manyčiau, tai sezoninė
sriuba, kuriai tinka tik švieži ingredientai.
Recepto šaltiniai:
Цецилия Лебович, Ефим Майзель, Еврейская кухня, Рига: Латвийское
общество еврейской культуры, 1991, с. 44.
Žydų valgiai, sudarė A.
Pagirskaja, Vilnius: YAD, 1992, p. 37.
Lara Lempert, Litvak
Cuisine, Vilnius:
Baltos lankos, 2008, p. 12-13.
Labai įdomu! Tokios sriubos dar neteko ragauti, bet labai norėčiau :) Turėsiu galvoj, kad voveraites pieniškoj sriuboj reikia būtinai paragauti :)
AtsakytiPanaikintiAušra, aš pati ilgai nesiryžau išmėginti šios sriubos, nes grybų ir pieno derinys atrodė labai neįprastas. O kai išmėginau, negalėjau atsidžiaugti. Tikiuosi, sriuba atkeliaus ir į jūsiškę virtuvę:)
AtsakytiPanaikintiKą tik viriau - tikrai puiki sriuba. Dar pridėjau žirnelių (su visom ankštim) ir truputį čili pipiriuko. Tikrai netrukdė :)
AtsakytiPanaikintiAčiū už receptą.
Jurgita, į sveikatą, džiaugiuosi, kad patiko. Šaunius priedus pasirinkote, įsivaizduoju, kad suteikė ne tik papildomo skonio, bet ir vasariškų spalvų, super :) Ačiū, kad pasidalinote idėja!
Panaikinti