Karamelizuoti griežčiai

Aš dar priklausau tai kartai žmonių, kurie ne tiktai gerai atsimena kolūkio daržus, bet yra juos ne kartą ravėję. Atostogaujant kaime, visuomet išaušdavo diena, kai pusryčių metu būdavo paskelbiama, kad teks padėti močiutei ir tetai susidoroti su normomis; kiūtindavome su broliais į šį lažą kaip į neišvengiamybę, ir kelias dienas ne ką geriau jausdavomės negu kokie lietuvių klasikų aprašyti baudžiauninkų vaikai. Blogiausia, kad praėjus savaitei kitai, viskas pasikartodavo - vėl kauptukai, vėl piktžolės, vėl kilometrinės vagos, kurių pabaigos, regis, nebuvo matyti. O paskui, vėlyvą rudenį, ateidavo laikas tuos cukrinius runkelius imti. Palyginti su ravėjimu, šis darbas buvo visai nieko, nors grįžus namo, į miestą, pečius ir nugarą mausdavo dar kokią savaitę.

Nereikia nė sakyti, jog tų laikų nė kiek nepasiilgstu :) Ir vis dėlto rudeniniuose kolūkio laukuose buvo vienas dalykas, kuris dabar, žiūrinti iš laiko perspektyvos, man kelia kulinarinę nostalgiją: tai griežčiai, kuriuos vietiniai žmonės vadino kručkais. Kartais jų įsimaišydavo tarp runkelių, o kartais vien jais būdavo užsėjami ištisi kolūkio laukai. Tai buvo vadinamieji pašariniai griežčiai - baltu, bet labai sultingu ir saldoku minkštimu. Mes, vaikai, juos mielai grauždavome (beje, tėvai pasakoja, kad tą patį darydavo ir jie, kai buvo maži). Tiesą sakant, mielai tokio griežčio paragaučiau ir dabar, bet štai jau du dešimtmečiai niekur nesu jo mačiusi. 

Valgomieji griežčiai - vėlyvo rudens daržovė. Stora jų odelė būna geltonos, geltonai žalsvos arba gelsvai violetinės spalvos, minkštimas - geltonas. Griežčiai gali būti išoriškai panašūs į ropes, bet pastarųjų minkštimas baltas, odelė plonesnė, o derlius paprastai imamas pirmoje vasaros pusėje. Nuotrauka Kristinos 

O štai valgomųjų griežčių geltonu minkštimu, kurie literatūroje kai kada vadinami sėtiniais, užsiauginu beveik kasmet. Nesėju jų labai daug - dažniausia tik tiek, kad 2-3 kartus per rudenį galėčiau iš jų pagaminti ką nors gardaus. Palyginti su ropėmis, griežčiai turi ne vieną pranašumą: jie neperauga, ilgai nesugenda (jeigu laikysite juos maždaug 0ºC temperatūroje, išstovės iki kito sezono) ir beveik neturi kartoko prieskonio, kurį prieš gaminant patiekalus būtinai reikėtų pašalinti. Žodžiu, gera daržovė, kuri kažkada buvo viena svarbiausių šiaurietiškoje virtuvėje, o dabar tapo beveik egzotika. Auginti griežčius lengva, mūsų klimatas jiems - pats tas, bet prekybos centruose greičiau jau rasite bananų lapų ar valgomųjų kaktusų, negu šių vietinių šakniavaisių. Tiesa, jeigu jums pasiseks, jų galite aptikti ūkininkų turgeliuose. Siūlyčiau nepagailėti euro (griežčiai pigūs) ir parsinešti namo šių daržovių - juk iš jų galima pasigaminti labai neprastų patiekalų. 

Nuotrauka Kristinos

Manoma, jog griežčiai - ropės ir kopūsto hibridas, Šiaurės Europoje ir Rusijoje ėmęs plisti maždaug XVIII amžiuje. Kurį laiką, prieš įsitvirtinant bulvėms, griežčiai buvo itin svarbūs europiečių, gyvenančių vėsaus klimato zonoje, mitybai. Dabar Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, Lenkijoje, Baltijos šalyse griežčiai dėl įvairių priežasčių (tarkime, dėl asociacijų su badmečio maistu) prarado savo andainykštį populiarumą. O štai skandinavai griežčius iki šiol mielai augina - ko gero juos būtų galima pavadinti griežčių valgymo čempionais. Gal tuo ir nereikėtų stebėtis - pagal vieną populiarių (bet iki galo neįrodytą) teoriją, griežčiai atsirado Švedijoje. Kaip ten bebūtų, visiškai aišku viena - skandinavai turi nemažai tradicinių patiekalų su griežčiais, ir juos iki šiol ištikimai gamina. Be to, virtuvės šefai su griežčiais mielai eksperimentuoja, kurdami šiuolaikinius kulinarijos šedevrus.

Suomija - viena iš tų šalių, kurioje griežčiai išlaiko savo tvirtas pozicijas. Kalėdų šventėms suomiai kepa griežčių apkepą, o griežčių garnyrai - gana įprasta kasdieninio valgiaraščio dalis. Šįkart aš nusprendžiau pasidalinti karamelizuotų griežčių receptu. Suomiškai griežtis vadinamas lanttu, o kubeliais supjaustyti, svieste apkepti, ištroškinti ir karamelizuoti griežčiai - paistetut lanttukuutiot arba tiesiog lanttukuutiot. Tai tradicinis, originalus ir tikrai geras suomių garnyras, patiekiamas su kiauliena, aviena ir pan. Kartais mėsos dedama ir į troškinamus griežčius, t.y. jie kepami ne su sviestu, o su šoninės gabaliukais, bet pastarojo varianto aš gaminusi nesu.

Nuotrauka Kristinos 

Paistetut lanttukuutiot - karamelizuoti griežčiai 

Ingredientai:

Griežčiai

Sviestas (geriau lydytas)

Druska ir pipirai

Cukrus (geriau rudasis) arba auksaspalvis / klevų sirupas 

1. Griežčius nulupkite ir supjaustykite nedideliais kubeliais. Griežčiai turi būti nesukirmiję, nesumedėję ir neplaušuoti, sultingu geltonu arba gelsvu minkštimu. Griežčių odelė kieta, juos gali būti sunku nulupti, ypač didelius. Tokiu atveju rekomenduojama nuplautus gumbus panardinti į didelį puodą su verdančiu vandeniu ir palaikyti juos apie 1 min., tuomet išgriebti ir iškart perlieti šaltu vandeniu - per tą laiką griežčių odelė suminkštės, bet jie patys nespės apvirti. 
2. Keptuvėje išlydykite sviestą. Kuo karštesni bus riebalai, tuo gražiau apkepinsite griežčius, bet stipriai įkaitinti tinka tik lydytą sviestą. Jeigu sviestas paprastas, nuo didelės kaitros jis ims degti, todėl jame reikėtų kepti ant nedidelės arba vidutinės ugnies - deja, tokiu atveju griežčiai daugiau troškinsis ir prasčiau apskrus. Stenkitės juos rečiau maišyti, kad daržovės spėtų nors šiek tiek parusti.
3. Griežčius pagal skonį pabarstykite druska, grūstais pipirais, išmaišykite ir įpilkite šiek tiek vandens (aš pyliau maždaug 150 ml). Uždenkite, sumažinkite ugnį ir troškinkite, kol griežčiai suminkštės, o vanduo nugaruos. Jeigu vandeniui nugaravus griežčiai vis dar kieti, įpilkite papildomai vandens ir troškinkite, kol jie bus norimo minkštumo. 
4. Suminkštėjusius griežčius apibarstykite 2-3 v.š. cukraus arba apšlakstykite sirupu. Pamaišydami kepkite atviroje keptuvėje apie 5 min., arba kol griežčių kubeliai pasidengs saldoku padažu. Paragaukite, ar netrūksta prieskonių. Jeigu reikia, griežčius papildomai pagardinkite pipirais, pasūdykite arba pasaldinkite. Šiame patiekale saldumas turėtų jaustis labiau negu sūrumas. 
5. Karštą karamelizuotų griežčių garnyrą patiekite prie mėsos patiekalų, arba, jeigu norite, galite valgyti pačius vienus kaip vegetarišką patiekalą. 

Mano kaimiški pietūs :) Nuotrauka Kristinos

Svarbiausi recepto šaltiniai čia, čia ir čia.