Vakar viena šio tinklaraščio skaitytoja po įrašu apie ryžių košę su cinamonu papasakojo, kad jų šeimoje labai mėgstama ne tik šilta, bet ir atvėsusi ryžių košė, valgoma su kisieliumi. Prieš keturis dešimtmečius pirmąkart paragautas Liepojoje, šis valgis buvo nekart atkurtas jų namuose, bet (spėju) jis vis dėlto truputį skyrėsi nuo latviškojo. Štai kodėl mano skaitytoja netgi po tiek metų dairosi tikslesnio pamėgto deserto recepto - jos vietoje aš elgčiausi lygiai taip pat.
Nutuokiu (arba bent jau manau, kad nutuokiu :) apie kokį desertą čia kalbama. Greičiausia tai ryžių pudingas, iš Skandinavijos atkeliavęs į Estiją, pasiekęs Latviją, bet taip ir nepaplitęs Lietuvoje. Ryžių pudingai Šiaurės šalyse labai populiarūs. Gaminami jie paprastai - atšalusi ryžių košė sumaišoma su plakta grietinėle, papildomai pasaldinama, aromatizuojama vanile, o tuomet patiekiama su įvairiausiais priedais - uogų padažais (kisieliais), migdolais, razinomis, džiovintomis slyvomis, vyšnių uogiene, apelsinais, šafranu ir t.t. Su plakta grietinėle sumaišyta ryžių košė, kad ir šalta, būna be galo puri ir gardi, o šlakas kisieliaus arba kiti pagardai paverčia ją puikiausiu desertu.
Nuotrauka Kristinos
Nenuostabu, kad Skandinavijoje šeimininkės specialiai verda daugiau ryžių košės, kad liktų jos kitai dienai. Ne tik ryžių košė, bet ir ryžių pudingas ypač populiarus šv. Kalėdų laikotarpiu, iš jo taip pat mėgstama spėti ateitį, paslėpus dubenyje vienintelį migdolą ir t.t. Na, o kalbant apie "techninius" dalykus, reikėtų žinoti, kad šiam pudingui tinka tik kreminė, iš apvaliųjų ryžių virta košė, ir kad tradiciniai pudingo priedai skiriasi priklausomai nuo konkrečios šalies.
Jeigu turite galimybę, ryžių pudingą aromatizuokite tikrąja vanile - jos kvapas kur kas subtilesnis negu laboratorijose susintetinto vanilino. Nuotrauka Kristinos
Kalbant apie krakmolu tirštinamą uogų padažą (kisielių), bene geriausiai žinoma pudingo versija yra kilusi iš Švedijos, kur šis desertas vadinamas Ris à la Malta (liet. apytikriai: Maltos ryžiai). Tiesa, maisto istorikai teigia, kad su Malta desertas neturi nieko bendro. Jų manymu, tai iškraipytas daniško ryžių pudingo pavadinimas risalamande, kuris, savo ruožtu, kilo iš prancūziško riz à l'amande (liet. apytikriai ryžiai su migdolais) - mat Danijoje į jį mėgstama dėti migdolų. Švedai tuo tarpu Maltos ryžius tradiciškai valgo su padažu, išvirtu iš aviečių sirupo ir vandens bei sutirštinto krakmolu, kitaip sakant, su aviečių kisieliumi. Tie, kurie nėra labai skrupulingi tradicijų atžvilgiu, aviečių sirupą keičia kitokių uogų (pavyzdžiui, braškių, bruknių, serbentų ir t.t.) sultimis/sirupais arba netgi šaldytomis uogomis. Priklausomai nuo šeimininkės, uogų padažai gali būti ir skirtingos konsistencijos - nuo labai tirštų, panašių į uogienę, iki skystų, panašių į geriamą kisielių.
Kokį variantą jūs besirinktumėte, galiu pažadėti, kad bus labai skanu. Ir tikiuosi, kad tai - tas receptas, kurio daugelį metų ieškojo mano skaitytoja :)
Nuotrauka Kristinos
Ris à la Malta - ryžių pudingas su aviečių padažu
Ingredientai: (4 porcijoms)
~ 2 puodeliai (500 ml) atšalusios ryžių košės, virtos iš apvaliųjų ryžių
150-200 ml plakamosios grietinėlės
1 v.š. cukraus (arba pagal skonį)
Žiupsnelis vanilės
Uogų padažui (kisieliui):
200 ml uogų sirupo (tradiciškai naudojamas aviečių sirupas)
300 ml vandens
1 v.š. su kaupu bulvių krakmolo
- Atšalusią ryžių košę išmaišykite, kad nebūtų sušokusi į vientisą luitą.
- Išplakite grietinėlę. Baigdami plakti, ją pagal skonį pasaldinkite ir aromatizuokite vanile.
- Plaktą grietinėlę atsargiai įmaišykite į ryžių košę. Dėkite į šaldytuvą maždaug 1 valandai, kad gerai atšaltų.
- Pagaminkite uogų padažą (kisielių). Uogų sirupą ir apie 150 ml vandens pakaitinkite beveik iki virimo. Krakmolą išleiskite likusiame vandenyje ir, nuolat maišydami, kad nesusidarytų gumuliukų, supilkite į sirupo ir vandens mišinį. Kaitinkite, kol padažas sutirštės, tuomet nukaiskite. Palikite atvėsti.
- Atšalusį ryžių pudingą tiekite su uogų padažu. (Aš paprastai į dubenėlį pilu šiek tiek uogų padažo, tuomet dedu ryžius, galiausia ant jų užpilu dar kelis šaukštus padažo.)
- Patiekite kaip desertą arba, tarkime, kaip prašmatnius savaitgalio pusryčius :)
Svarbiausias recepto šaltinis čia ir čia:
Annica Triberg, Per Ranung, Tore Hagman, Very Swedish, Bokförlaget Max Ström, 2007, p. 144-145.
Lažinuosi, jog neatspėtum, kas pas mus ant stalo ką tik buvo :D
AtsakytiPanaikintiAčiū skaitytojai, kad pasidalino idėja bei prisiminimais ir ačiū tau, kad stengeisi ir išbandei.
Beje, aviečių kisielių ragavau pirmąkart ir supratau, kad ne paskutinį :)
Oho, va čia tai operatyvumas, Julija, sveikinu! Mes irgi tik šiandien baigėme šitą pudingą valgyti (puikiai išstovėjo šaldytuve per naktį), o mano namiškiai jau būtų nieko prieš vėl pakartoti :) Tiesą sakant, jau 100 metų ruošiausi pagaminti būtent šį variantą, vasaros pabaigoje net naminio aviečių sirupo kelis butelius prisiviriau, bet kai ateidavo laikas ryžių pudingui, vis kokį kitokį išsirinkdavau - tai rytietišką, tai su apelsinais, tai dar kokį nors. Iš tikrųjų, ačiū skaitytojai, kuri "privertė" išbandyti būtent su kisieliumi. O kai žinau, kad turiu bendraminčių ir bendražygių, tai dar ir gaminti dvigubai smagiau :)
PanaikintiAčiū Kristina, kad suradote autentišką receptą, išbandėte ir pateikėte gausiai skaitytojų auditorijai. Būtinai artimiausiu metu išbandysiu šį pudingą. Mane žavi Jūsų noras surasti ir išbandyti ką nors naujo iš kitų tautų receptų skrynios. Ačiū už išsamius aprašymus, kuriuos malonu skaityti. Sėkmės Jums . Dar ne kartą sugrįšiu į Jūsų blogą !!!!
AtsakytiPanaikintiNėra už ką! Visuomet džiaugiuosi sužinojusi, kad šie įrašai suteikia kažkam naudos ir malonumo, o kiekvienas skaitytojas mano užsiėmimui suteikia papildomą motyvaciją ir prasmę. Lauksiu Jūsų sugrįžtant, o jeigu išbandysite šį pudingą, bus įdomu išgirsti Jūsų įspūdžius ir nuomonę.
Panaikinti