Alandų blynas su džiovintų slyvų pagardu

Ko gero didžioji dauguma auginančiųjų mažus vaikus patiria, kad šiaip jau išrankūs ir nevalgūs palikuoniai atkunta, išgirdę žodį blynai. Tačiau kartais blynų tenka atsisakyti dėl to, kad, pavyzdžiui, jų negalima paruošti iš anksto. Arba nėra laiko ir/ar noro kažkam vienam visą valandą stovėti prie keptuvės, kai kiti namiškiai juos doroja prie pusryčių stalo (tai, aišku, taikoma didesnėms šeimynoms). Orkaitėje kepamas Alandų blynas tokiais atvejais - labai gera išeitis. Tačiau be visų išvardintų patogumų ir fakto, kad jis tikrai gardus, yra dar vienas praktiškas dalykas - Alandų blynui galima sunaudoti manų arba pieniškos ryžių košės likučius. O jų tikrai retkarčiais būna namuose, kuriuose auga maži vaikai.

Nuotrauka Kristinos

Orkaitėje kepamų blynų galima aptikti ne vienos šalies nacionalinėje virtuvėje, bet Alandai yra bene vieninteliai, kurie tokį patiekalą laiko savo virtuvės vizitine kortele. Tiems, kurie nesusidūrė, paminėsiu, kad Alandų salų grupė yra mūsų kaimynystėje, t.y. Baltijos jūroje. Salų grupė ne iš mažųjų: iš jai priklauso 6500 salų, 80 iš jų gyvenamos. Salas valdo Suomija, nors kultūriškai jos panašesnės į Švediją (dauguma salų gyventojų švedų kilmės ir iki šiol kalba švediškai). Kai dėl kulinarijos, tai Alandų virtuvė priskiriama regioninei Suomijos virtuvei, tačiau, turėdami gana plačią autonomiją, patys salų gyventojai, regis, tapatintis su suomiais nėra linkę. Kaip ir dera saloms, čia valgoma gausybė žuvies, tačiau garsiausiais Alandų valgiais yra laikomas šiandieninis herojus - Alandų blynas bei juoda ruginė duona, ne taip jau dažnai sutinkama pasauliniame kontekste, tačiau mums visiškai įprasta:)

Pats Alandų blynas - kepinys nesudėtingas, be manų ar ryžių košės, į jo sudėtį visuomet įeina kiaušiniai, prieskoniai (vanilė, kardamonas) ir šiek tiek miltų. Džiovintų slyvų pagardą pagaminti irgi visai paprasta: vos juntamas slyvų kartumas, saldumas ir rūgštumas (slyvų sultys turėtų būti rūgščios, kokios būna naminės) su blynu ir plakta grietinėle dera tiesiog idealiai. Šiais laikais prie blyno Alandų salų kavinėse dažnai siūloma kitokių trintų uogų (tarkime, braškių), ypač vasaros sezono metu. Tačiau suomiai bei švedai į tai žiūri skeptiškai ir šias naujoves laiko patiklių turistų mulkinimu. Anot jų, tie, kurie turi bent kokį supratimą apie Alandų salų virtuvę, garsųjį blyną valgo tiktai su džiovintų slyvų pagardu. Taigi, pasistengti verta, o ir pagaminti šį priedą prie blyno nėra sudėtinga.

Beje, vienintelį Alandų blyno receptą lietuvių kalba radau tinklaraštyje Spicecoat's Blog; regis, tai yra netradicinė Alandų blyno variacija, nes niekur kitur neteko matyti, kad jis būtų gardinamas razinomis. Vis dėlto idėja, manyčiau, verta dėmesio, todėl tiems, kas žavisi orkaitėje keptais blynais, praverstų žvilgtelėti čia.

Nuotrauka Kristinos

Ålandspannkaka - Alandų blynas

Ingredientai: (6-8 porcijoms)

1 l  pieno

250 g manų kruopų*

½ a.š. druskos

4 kiaušiniai

100 g cukraus

1 a.š. vanilės ekstrakto (arba žiupsnelis Burbono vanilės)

130 g miltų

2 a.š. kardamono (išgliaudytų ir sugrūstų sėklų)

~50 g sviesto

Plaktos grietinėlės (patiekiant)

Džiovintų slyvų pagardo (patiekiant)

30x23 cm stačiakampės kepimo skardos

1. Beveik iki virimo užkaitintą pieną pasūdykite ir,  nuolat maišydami, suberkite manų kruopas. Išvirkite košę - ji turėtų gana greita sutirštėti. Tuomet nukaiskite, sandariai uždenkite ir palikite maždaug 20-30-čiai minučių, kad gerai išbrinktų ir šiek tiek pravėstų.
2. Dideliame dubenyje išsukite kiaušinius, cukrų, vanilę ir kardamoną. Įmaišykite miltus ir pravėsusią manų košę ir šluotele arba mediniu šaukštu plakite, kol masė taps vientisa.
3. Kepimo skardą ištepkite sviestu. Supilkite manų kruopų plakinį, palyginkite paviršių. Ant viršaus paskleiskite mažais gabaliukais supjaustytą likusį sviestą. Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 200°C ir kepkite 40-50 min., arba kol blynas šiek tiek pakils, atšoks nuo skardelės kraštų ir gražiai parus. Beje, iš orkaitės išimtas blynas vėl sukris - taip ir turi būti.
4. Alandų blynas, supjaustytas norimo dydžio gabaliukais, valgomas kaip saldus pagrindinis patiekalas arba kaip šiltas desertas. Prie jo visada pasiūloma džiovintų slyvų pagardo ir plaktos grietinėlės.

* Jeigu norite, manų kruopas galite pakeisti ryžiais (geriau apvaliaisiais); tokiu atveju košę reikėtų virti apie 30 min.

Nuotrauka Kristinos

Sviskonkräm - džiovintų slyvų pagardas

15-20 didelių džiovintų slyvų

500 ml  vandens

250 ml slyvų sulčių (geriausia rūgščių)

1 cinamono lazdelė (arba žiupsnelis cinamono)

100 g cukraus

1 v.š. bulvių krakmolo ir 2 v.š. šalto vandens jam išleisti

1. Džiovintas slyvas nuplaukite, ir kiekvieną supjaustykite į 4 dalis (aš dalį mažesnių palieku sveikų). Užpilkite vandeniu ir palikite 1 val. pabrinkti.
2. Slyvas (kartu su vandeniu, kuriame mirko) sudėkite į prikaistuvį, supilkite slyvų sultis (jeigu jos saldžios, galima įspausti truputį citrinos), suberkite cukrų, pagardinkite cinamonu. Ant nedidelės ugnies užvirinkite ir, nepamiršdami pamaišyti, virkite apie 10-15 min., kol cukrus ištirps, o padažas truputį sutirštės.
3. Krakmolą išleiskite ir, nuolat maišydami, po truputį supilkite į slyvas. Palaukite, kol masė užvirs ir sutirštės. Jeigu ji tapo per tiršta, papildomai įpilkite 100-200 ml slyvų sulčių, išmaišykite ir leiskite dar kartą užvirti. Patikrinkite, ar netrūksta saldumo/rūgštumo ir nukaiskite. 
4. Palikite, kad atvėstų. Šaldytuve pagardas gali stovėti maždaug savaitę.

Svarbiausieji recepto šaltiniai čia, čia ir čia.