2014 m. vasario 5 d., trečiadienis

Dublin coddle - airiškas dešrelių, šoninės ir bulvių troškinys



Nėra geresnio laiko troškiniams gaminti už ilgą ir niūrią lietuvišką žiemą. Todėl šiandien be didesnių įžangų dar vienas jaukus, visiškai paprastas, bet geras troškinys, pasaulyje žinomas kaip Dublin coddle. Net nežinau, kaip tiksliau šį pavadinimą išversti į lietuvių kalbą. Su Dublinu viskas aišku - tai tiesioginė nuoroda, kur atsirado šis tradicinis airiškas patiekalas. Veiksmažodis caudle apytiksliai reiškia ilgai troškinti ant mažos ugnies, neleidžiant užvirti, o tokiu būdu paruoštas troškinys yra coddle. Taigi, vis dėlto tai turbūt bus Dublio troškinys.

Manoma, kad Dublino troškinys atsirado iš būtinybės sunaudoti nuo vakarienės ar, tarkime, šventadienio pietų likusį maistą: nesuvalgytą kiaulieną, dešreles ir sultinį, kuriame virė mėsa. Į troškinį dar dedama bulvių bei svogūnų, o prieskoniai apsiriboja druska ir dosniu žiupsniu grūstų juodųjų pipirų; tik retkarčiais įdedama čiobrelio ar petražolės šakelė troškiniui aromatizuoti. Šiais laikais kai kas mėgina šį troškinį sumoderninti ir suteikti jam estetiškesnę išvaizdą: pavyzdžiui, į jį deda morkų ir žirnelių. Tačiau dauguma airių tokioms "erezijoms" nepritaria ir teigia, kad tai jau visai kitas patiekalas, nebeturintis teisės vadintis Dublin coddle vardu.

Ką gi, mėsa, bulvės ir svogūnai nėra patys spalvingiausi ingredientai, ir netgi airių kulinarinio paveldo puoselėtoja Darina Allen pripažįsta, kad patiekalas atrodo nekaip. Užtai jis neabejotinai gardus, ir tai svarbiausia priežastis, kodėl Dublino troškinys iki šios dienos turi tvirtas pozicijas airių valgiaraštyje. Žinoma, reikia naudoti kuo kokybiškesnius, natūralesnius produktus. Jeigu įsigysite neaiškios kilmės ir sudėties dešreles, sunku tikėtis, kad troškinyje jų skonis pasitaisys. Geriausia, žinoma, mėsą įsigyti iš patikimo ūkininko. Aš naudojau savo mamos gamintas ir šiek tiek pavytintas dešreles, šviežią šoninę (taip, irgi iš savo šeimos ūkio) ir nuosavame darže užaugintas bulves bei svogūnus. Dublino troškinys pavyko tiesiog puikiai, ir nė vienas šeimos narys neturėjo jam jokių priekaištų. O tai jau šį tą reiškia, nes maniškiai valgytojai yra gerokai išlepinti:)

Dublino troškinys paprastai valgomas su airiška sodos duona; be to, ant jos riekių užtepama sviesto. Tačiau kitokia balta ar juoda duona čia irgi tinka. Prie troškinio šiais laikais kai kada pasiūloma padažų (airiško YR sauce arba britų HP sauce), bet tai nėra privaloma. Mes valgėme be šio priedo, nes nemačiau jokio reikalo sodraus, iš natūralių produktų pagaminto troškinio "praturtinti" padažu, į kurio sudėtį įeina modifikuotas krakmolas ir kitos "gėrybės". Na, bet kiekvienam valia rinktis:)

Nuotrauka Kristinos

Dublin Coddle - airiškas dešrelių, šoninės ir bulvių troškinys

Ingredientų kiekiai orientaciniai.

Ingredientai: (4-6 porcijoms)

6-8 didelės bulvės
2 dideli svogūnai
6 šviežios kiaulienos dešrelės*
~ 100-200 g sūdytos/parūkytos šoninės (arba gabaliukas virtos šoninės)
2-4 puodelių kiaulienos sultinio arba vandens
Nebūtinai: čiobrelio šakelė
Druskos ir grūstų juodųjų pipirų (pagal skonį)
Petražolių (papuošti)
Duonos (geriausia airiškos sodos duonos) ir sviesto (patiekiant)
Nebūtinai: YR arba HP padažo (patiekiant)

  1. Jeigu naudosite iš šviežios mėsos pagamintas dešreles, jas apvirkite nedideliame kiekyje vandens (nuo virimo likusio vandens neišpilkite). Jeigu naudosite šviežią šoninę, ją irgi apvirkite, o sultinį pasilikite. Dešreles supjaustykite griežinėliais, o šoninę - siauromis juostelėmis.
  2. Į troškintuvą/puodą sudėkite pusę bulvių, supjaustytų riekelėmis, ir pusę pusžiedžiais pjaustytų svogūnų. Pabarstykite pipirais, bet nesūdykite (šoninė, dešrelės ir sultinys turėtų suteikti patiekalui pakankamai sūrumo, o jeigu jo pritrūks, papildomai pasūdyti geriau pačioje gaminimo pabaigoje). Ant viršaus paskleiskite dešrelių griežinėlius ir šoninę, jeigu norite, galite įdėti čiobrelio šakelę. Ant mėsos sudėkite likusius svogūnus ir bulves. Viską užpilkite sultiniu, nuo dešrelių virimo likusiu skysčiu arba vandeniu - bulvės ir mėsa būtų beveik visiškai apsemti. Viršų pabarstykite pipirais, troškintuvą/puodą uždenkite ir užvirinkite ant viryklės.
  3. Patiekalą galima virti ant viryklės ne mažiau negu 1 val. ant labai mažos ugnies (airiai sako a stew boiled is a stew spoiled, t.y. leisti troškiniui kunkuliuoti - tai jį sugadinti). Ant viryklės virtas troškinys greičiausiai labai sukris ir atrodys visai neestetiškai, be to, teks saugoti, kad jis neprisviltų. Geresnis būdas - troškintuvą dėti į orkaitę, įkaitintą maždaug iki 150-160°C ir troškinti apie 1,5-2 val., kol bulvės ir mėsa visiškai suminkštės, o padažas sutirštės. Baigiant gaminti patikrinkite, ar netrūksta druskos ir pipirų.
  4. Prieš patiekdami, troškinį pabarstykite smulkintais petražolių lapeliais. Prie jo pasiūlykite duonos ir sviesto ir, jeigu norite, YR arba HP padažo.
* Dublino troškinys paprastai gaminamas su šviežiomis dešrelėmis, o sūrumo ir pikantiškumo jam suteikia sūdyta šoninė. Tačiau jeigu jūs, kaip kad aš, turite parūkytų ar pavytintų, sūrokų/aštrokų dešrelių, geriau naudokite šviežią apvirtą šoninę.

Svarbiausi recepto šaltiniai čia ir čia:
Darina Allen, Irish Traditional Cooking, Great Britain: Kyle Books, 2012, p. 122.

4 komentarai:

  1. Modifikuotas krakmolas nėra genetiškai modišikuotas, taip, kad nėra ko visur baubų ieškoti

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas, kiekvienas čia gali turėti savo požiūrį. Aš manau, kad tiek genetiškai, tiek ir chemiškai modifikuoti produktai yra žymiai menkesnės vertės negu natūralūs, todėl jeigu jų galima išvengti, tai ir vengiu. Nesakau, kad taip turėtų daryti visi, ir nesakau, kad pati niekada neperku jokių pusgaminių ar pagardų, bet, mano manymu, žmonių (o ypač vaikų) racione jie dominuoti neturėtų.

      Beje, prieš kelerius metus skaičiau interviu su vienu biochemiku: jis paaiškino, kad labiausia reikia vengti produktų, iš kurių kažkas, neva labai bloga, išimta, o kažkas, neva labai gera, įdėta. Argumentai buvo įtaigūs, ir nuo to laiko neperku tokių produktų kaip, pavyzdžiui, nulinio riebumo jogurtas ir pan. Kiekvienam savo.

      Panaikinti
  2. Ačiū Kristina, labai Tavo patiekaliukas laiku:) Prisidarėme savaitgalį dešrelių, tai dabar galėsime improvizuoti:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Odeta, tikiuosi, kad receptas pasiteisins. Naminės dešrelės - reikalas užtikrintas. Mūsų namuose tai daugmaž sezoninis valgis - arba patys darome, arba iš vieno ūkininko kai kada perkame. Et, kadaise parduotuvėse nebūdavo jokių, o dabar atrodo, kad visur visko pilna, o kai reikia nusipirkti valgyti, vis tiek bėda, neskanios mums tos pirktinės.

      Panaikinti

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.